Vėjuotą trečiadienio popietę mus sušildė socialinės globos namų gyventojai Troškūnuose. Gimnazijos savanorės išgyveno dar vieną naują jautrią patirtį, bendraudamos su gausiu būriu šių namų gyventojų. Verbos šakelė, skaitinys padrąsinimui, jog verkti irgi reikia ir kad nušluostyti kito ašarą – taip pat reikia, ir kad tai kilnu. Susipažinę žaidėme įvairiausius žaidimus, merginos labai gražiai bendravo su vyresniaisiais bičiuliais. Susitikimo laikas greitai pralėkė, o dar taip norėjosi kalbėtis ir kalbėtis prie arbatos ir kavos puodelio. Atsisveikindami išgirdome senolių išmintį, kaip reikia gyventi, kad gyvenimas būtų sėkmingas: nepavydėti, nesipuikuoti, daryti gera, atleisti ir atsiprašyti, neturėti žalingų įpročių, tikėti ir mylėti. Ačiū socialinei darbuotojai Gabijai, kad mus pakvietė, ir nuoširdžiai sakome – iki kitų kartų. O ketvirtadienį būrelis mūsų savanorių apsilankė Dienos centre žmonėms su negalia. Koks džiaugsmas apėmė, kai supratome, kaip esame ten laukiami. Ačiū už vaišingumą ir dėmesį, ačiū, kad pažindami jus, suprantame gyvenimo vertę. Gražių ir jaukių visiems Šv. Velykų.

Daiva Kuprionienė