Šeštadienį (gegužės 6-ąją, kol dauguma žmonių džiaugėsi saulėtu oru ar stebėjo Karolio III karūnaciją, Seime visą dieną darbavosi Demokratijos egzamino finalininkai. Šį egzaminą antrus metus iš eilės organizavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo kanceliarija.

Balandžio 20-ąją vykusiame pirmajame konkurso etape dalyvavo per 5 tūkstančius mokinių iš visos Lietuvos (tarp jų beveik šimtas biliūniečių, kuriuos paskatino dalyvauti istorijos mokytoja Jūratė Musteikienė). Dalyviams per trumpą laiką teko atsakyti 30 klausimų apie parlamentarizmą ir demokratiją. 60 geriausiai tai išmanančių mokinių buvo pakviesti į antrąjį etapą. Smagu, kad tarp pakviestųjų buvo net šeši biliūniečiai. Išbandyti savo jėgas antrajame etape ryžosi keturi drąsiausi - pirmokės Eglė Raščauskaitė ir Valerija Galvonaitė, trečiokas Martynas Žemaitis bei ketvirtokas Laurynas Klimašauskas. Mokiniai ne tik sprendė sudėtingą Konstitucijos ir politikos aktualijų išmanymo reikalaujantį testą, bet ir gavo progą pasimatuoti Seimo narių kėdes. Pasiskirstę į komitetus ir frakcijas, burtu keliu išsirinkę pirmininką jaunieji seimūnai azartiškai svarstė ,,Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 str. pakeitimo projektą“ ir sprendė plastikinių maišelių apmokestinimo, išimčių nustatymo, įsigaliojimo datos klausimus. Parlamentarų darbą akylai stebėjo vertinimo komisija... Pasibaigus posėdžiui mokiniai diskutavo su ,,kolegomis“ Aušrine Armonaite, Matu Maldaikiu ir Luku Savicku. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad visi biliūniečiai pasirodė puikiai ir buvo apdovanoti atminimo dovanomis. Didžiausia sėkmė, kaip ir dera, lydėjo abiturientą Lauryną. Jis gavo specialų prizą už geriausiai atliktą testą, o svarbiausia laimėjo europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kvietimą į Europos parlamentą. Lauryno pergalė tikrai įkvėps draugus domėtis ir dalyvauti panašiuose konkursuose. Jie skatina jaunimą aktyviau domėtis Lietuvos ir pasaulio politiniu gyvenimu, įgyti daugiau žinių apie įstatymų leidžiamosios institucijos veiklą ir sprendimų priėmimo procesą, demokratijos pagrindus, valstybės ir parlamentarizmo istoriją. Juk išmanydami, kaip yra valdoma valstybė, ir žinodami demokratijos teikiamas galimybes, jaunosios kartos atstovai bus aktyvūs savo šalies piliečiai.