Mes, biliūniečiai, be abejo, esame A. Baranausko „Anykščių šilelį“ skaitę, mokęsi atmintinai, giedoję... Ir skaitovai poemą įvairiai skaitė – ir tarmiškai, ir literatūrine kalba. Muzikos atlikėjai vis į „Anykščių šilelį“ atsigręžia – tai pagal poemos tekstą repuoja, tai lyriškai klausytojų širdis virpina. Bet, ko gero, pirmą kartą klausėmės poemos užrištomis akimis. Taip „Anykščių šilelio takais“ mus vedžiojo „Teatrariumas“ – keturi jauni aktoriai, sukūrę pojūčių spektaklį. Viso spektaklio metu girdimi garsai ar užuodžiami kvapai natūralūs - dalyviai girdi tik pačių aktorių sukeliamus garsus įvairiais daiktais, balsais, o organiški čiobrelių, samanų ir kitokie kvapai leidžia pasijusti, lyg būtum tikrame šilelyje...