Jau kuris laikas „1 kūrinio galerijoje“ žiūrovų dėmesį traukia Tito Karčemarsko (IIIb) kūrybinis darbas. Tai – meno kūrinys iš mažų medžio kaltais išskaptuotų/ apdirbtų/ apdorotų skirtingo dydžio, formos detalių, estetiškai sukomponuotas dekoratyvus medis. Kiekviena detalė kruopščiai parinkta, turinti reikiamą išlinkimą, formą, priderinta, jog šis medis išaugtų ir išsiskleistų – savo plačiomis šakomis aprėptų dangų ir tarsi sujungtų žemę ir dangų.
Erdvės pojūtį kuria kitokio medžio atspalvio kūrinio fonas, tai – senos ąžuolinės statinės medienos fragmentas, faktūriškas ir puikus pagrindas šviesaus pušies medžio detalėms. Daugiau jokių kitų detalių ar objektų kūrinyje nerasite, taip kūrėjas išgrynina medį ir jo svarbą, tarsi dėlionę surenka į vieną darnią visumą.
Unikalu, jog Titas imasi tokio kūrybinio iššūkio – savo darbui sukurti naudoja iš tautodailės ateinančias medžio apdorojimo technologijas, tradicijoms būdingą plastiką. Visai netoli galerijos vieną mokyklos sieną puošia žinomo tautodailininko J. Tvardausko medžio bareljefas rašytojo Jono Biliūno apsakymų motyvais. Nepaprastai džiugu, jog dabarties jaunas kūrėjas Titas perima tradicijas, savaip jas pritaiko, interpretuoja ir savo kūrybiniu darbu išryškina medžio grožį.
Titas apie save:
„Norint sukurti darbą – svarbiausia pradėti. Man tai – tarsi įšokti į upę ir pasileisti pasroviui.
Šio darbo idėja yra žmogaus asmenybės aktualumas po mirties. Mes visi mirštam, bet vieni būname užmiršti, o kiti išlieka atminty net ir po mirties. Medis man yra tarsi žmogaus gyvenimo metafora. Ir medžiai vieni sutriūšta, sunyksta, kiti tampa skulptūromis, įrankiais, baldais, namais ir t.t.
Kai dar mokiausi Anykščių meno mokykloje, jau tada pastebėjau, kad daugelis mano darbų susiję su medžiais. Vienas iš mano baigiamųjų darbų buvo medžio kompozicija. Ir dabar ši tema manęs neapleidžia. Medžiuose aš matau daug prasmių, kurias galiu interpretuoti meno kūriniuose. Taip pat medį galiu vaizduoti visokiais stiliais, suteikdamas savo kūrinio „medžiui“ savitą istoriją.
Šio darbo procesas suartino mane su seneliu, nes be jo nebūčiau gavęs savo kūriniui reikalingų medžiagų ir įrankių. Taip pat iš senelio gavau trumpų medžio apdirbimo pamokų. Šio darbo pagrindas (ta apatinė plokštė) turi istoriją, tai – ąžuolinė lenta, kurią senelis išardė iš „Anykščių vyno“ gamyklos senų statinių.
Kūrybinė veikla man yra galimybė perteikti idėjas ir panaudoti sukauptą vaizduotę, bet tai ne visada yra lengva.
Sunku pakeisti kasdienos rutiną ir prisiversti įgyvendinti savo sumanymą. Tačiau vidinis kūrybinis impulsas (noras) kartais būna stipresnis už įpročius.“