Kalbėtis apie knygas yra gera, nes gali pasidalinti mintimis apie tai, kas patiko, o kas galbūt nelabai. Gali patarti draugui – šitą knygą verta skaityti. Paskui paklausti jo nuomonės, gal net pasiginčyti. Tokie yra skaitytojų smagumai. O dar smagiau, kai paties rašytojo gali paklausti, kodėl taip parašė, ką norėjo pasakyti ir išvis – kodėl rašo. Tokią progą turėjome penktadienį, balandžio 28-ąją, kai mūsų gimnazijoje lankėsi ir apie save bei savo debiutinę knygą „Oderis“ pasakojo rašytojas Dainius Vanagas.

„Oderis“ – distopinis romanas apie miestą, atsitvėrusį siena, ir jo gyventojus. Romano autorius, paklaustas, kodėl pasirinko būtent distopijos žanrą, sakė, kad tai jį išlaisvina kaip kūrėją: gali kurti tokius pasaulius, kokius tik sugalvoji, tokią ateitį, kurios niekas kitas nežino. Šis žanras patrauklus tuo, kad leidžia fantazuoti, kurti ateities iliuziją, nors iš tiesų viskas remiasi dabartimi. Knygą rašė beveik trejus metus, buvo perrašinėjimų, kai kurie epizodai pasirodė nebereikalingi ir jų knygoje neliko. D. Vanagas sakė, kad romaną rašė labiau knygų neskaitytojui arba žmogui, kuris knygas skaito labai retai. Todėl kūrinyje stengėsi išvengti to, kas paprastai kelia nuobodulį – ilgų aplinkos aprašymų, beprasmių dialogų ir panašiai. Pirmasis romano skaitytojas buvo rašytojo brolis, kuris knygą įvertino lakoniškai – „visai nieko parašei“.

Apie save Dainius Vanagas sakė, kad su broliu mėgsta žaisti stalo žaidimus, pamėto kamuolį į krepšį, pažaidžia tenisą, yra didelis Formulės-1 gerbėjas ir Kauno „Žalgirio“ fanas, be to, gražią vasaros dieną su malonumu užmeta meškerę. Susitikimas su rašytoju neprailgo. O kad jo „Oderį“ perskaitys ir neskaitytojai – beveik neabejojam.