„1 kūrinio galerijos“ kūrėjų darbai nepaliauja stebinti. Šiuo metu galerijoje savo kūrybinį projektą pristato abiturientė Mėta Macijauskaitė iš IV d. klasės. Žiniasklaida pripildyta skambių antraščių, kurios intriguoja skaitytoją, tačiau paskaičius paaiškėja, jog

straipsnio turinys nėra toks jau intriguojantis. Mėta sukūrė ironišką laikraštėlį „Lapija“ su paantrašte: „Nelik po žeme, domėkis „Lapija“.“

Nuleisk akis po kojomis – ar vabalų pasaulis tau pažįstamas?

Mėtos dėmesio centre atsidūrė grambuolys, kolorado vabalas, mėšlavabalis, vėdarėlis, boružė, didysis ąžuolinis ūsuotis. Kai kam šie vabalų pavadinimai nieko nesako, tačiau Mėta į juos pažvelgė su meile ir supratingumu, todėl jie tapo mums gerokai artimesni. Meistriškai akvarele ištapyti vabalai perteikia jų grožį. Mėta nutapė ant jų įspūdingų kiautų krintančią šviesą, išryškino jų išskirtinius bruožus – ūsus, blakstienas, spalvas, – taip šiuos gyvius paversdama itin patraukliais. Jie tarsi įgauna žmogiškų savybių, ir mes, žiūrovai, galime su jais susitapatinti.

Mėta skatina žiūrovą ne tik pasigrožėti, bet ir gina vabalus nuo įvairių sklandančių stereotipų apie juos ar jų pavadinimus, kartais kiek iškreipdama ir pašiepdamas pramanus, pasakymus ar sąsajas, kurios neretai pasitaiko lietuvių buityje. Pasakodama apie šiuos vabalus, autorė kreipiasi į skaitytoją iš vabalo perspektyvos, tarsi užmegzdama dialogą. Taip pat ji siūlo skaitytojui atrasti savitą santykį su konkrečiu vabalu, pasitelkdama šmaikštumą ir lengvą humorą.

Neabejotina, jog toks mūsų aplinkos pamatymas yra vertingas ir skatina tyrinėti. Grožis slypi aplink mus – tik tokiais kūrybiniais darbais galime nukreipti savo žvilgsnį ten, kur jis dar nebuvo stabtelėjęs.

Dėkojame Mėtai už tai, kad vabalai tapo mums artimesni. Linkime siekti savo tikslų ir, be abejo, toliau tyrinėti.

Tekstas – R. Miškinienė
Nuotraukos – R. Alešiūnaitė