Kas gali sieti iš pirmo žvilgsnio kardinaliai skirtingus jaunus, bet jau daug nuveikusius žmones? Perspektyvų mokslininką, biofizikos mokslų daktarą, rūpestingą, mylintį mažos dukrytės tėtį ir nenuoramą keliautoją – pašėlusių nuotykių ieškotoją, plikomis rankomis gaudantį

nuodingiausias gyvates, dviračiu ir pėsčiomis apkeliavusį Europą ir Amazonę?

Atsakymą galėjo išgirsti ir suprasti visi, atėję į susitikimą su (ne)buvusiais biliūniečiais Vytautu Naviku ir Romualdu Šapoka, kadaise Biliūnkėje geriau žinomais kaip Vycka ir Romka. Vaikinus sieja tai, kas į jų širdis įkrito dar vaikystėje – meilė gamtai, biologijai, fotografijai, amžinas pažinimo džiaugsmas, paprastas ir nuoširdus bendravimas su žmonėmis, sunkumus įveikti padedantis optimizmas ir humoro jausmas.

Visus šansus tapti kosmopolitais turėję vyrukai išliko pilietiški ir patriotiški be pozos. Vaikinams rūpėjo, ar gimnazijoje yra mokinių iš Ukrainos, kaip jiems sekasi, koks gimnazistų požiūris į pasaulio įvykius. Gimnazija Romualdui ir Vytautui atrodė sumažėjusi, o mokiniai – didesni nei jų mokykliniais metais. Ir nekeista – juk jie čia mokėsi nuo pirmos klasės. Laiko tapti tikrais biliūniečiais jiems buvo duota daugiau.

Gimnazijoje praleisti metai jų atmintyje išliko šviesūs ir nuotaikingi. „Čia turėjau viską – galėjau gerai mokytis, fotografuoti“, – sakė Vytautas. „Jei reikės pagalbos, patarimų ar šiaip norėsite pabendrauti – drąsiai rašykite. Nepažadame, kad iškart, bet atsakysime“, – žadėjo abu.

Svarbiausia – nebijoti, daryti tai, ką nori, siekti savo svajonių, pasitikėti žmonėmis, turėti daug pažįstamų ir keletą tikrų draugų, o svarbiausia – visą laiką kažko mokytis. Toks paprastas sėkmės ir laimės receptas – biliūniečių biliūniečiams atskleistas.

Klausant Vytauto ir Romualdo atrodė, kad jie niekur iš mokyklos nebuvo išėję. Buvo taip smagu, kad net pamiršau fotografuoti. Ačiū tiems, kurie tai padarė. Tikiu, kad mokiniams Romkos ir Vyckos pamoka buvo įdomi.

Mokytoja Jūratė M.