Artėjančių švenčių laukimas skatina apmąstyti – kokie buvo mano metai? Šis klausimas aktualus tiems, kas atkreipia dėmesį į savo būtį. Kaip nuostabu, kai kasdienybės fragmentai įprasminami ir užfiksuojami meno priemonėmis, o fotografijos siužetai atsiranda iš tylos,
ramybės bei vidinio autorės nusiteikimo. Jau keletą savaičių „1 kūrinio galerijoje“ žiūrovai gali tyrinėti abiturientės Kamilė Jarmalavičiūtė vientisą meninį kūrinį, susidedantį iš 7 tapybos drobių ir 14 monochrominių fotografijų.
Klaidžioti po šį Kamilės patirčių pasaulį – tai tarsi leistis į kelionę per vaizdo dienoraštį. Kiekviena pagrindo drobė ištapyta skirtinga technika bei skleidžia skirtingą emociją, o ant jų integruotos fotografijos dar detaliau išryškina autorės jausmines patirtis, gyvenimo grožio įžvalgas ar tiesiog detales, kurios kelia atsiminimus.
Ant intensyviu potėpiu ištapytos, koliažu papildytos moters su paslėptu veidu figūros nugula ramybe alsuojančios fotografinės refleksijos. Autorės akis fiksuoja šviesos ir šešėlio santykį merginai sėdint ant suolelio, žiemiškai ramų Šventosios pakrantės peizažą, nusėtą musėmis grindų plotą, namo langą su istoriją pasakojančiais atspindžiais, ramią šviesos pripildytą vasaros dieną su kvepiančiais žolynais.
Ramioje jūra, dangumi, medžiais alsuojančioje drobėje įsitaiso pajūrio nuotaiką skleidžianti fotografija, dar giliau pasakojanti draminę istoriją. Ji atsiskleidžia per Kamilės naudojamą tekstą parinktą iš A. Camus „Svetimas“.
Iš juodame fone išnyrančios kaukolės profilyje regime makabrišką šypseną, o fotografija apie gamtos gyvybingumą kontrasto principu pasakoja apie nenutrūkstamą gyvybės kelią.
Pailgo formato drobė su išilgėjusiu mėlynu veidu pasakoja istorijas iš asmeninių patirčių skyrelio. Ryški detalė šiame paveiksle kalba apie savęs paieškas bei siekį būti priimtam.
Natūralus žaliai mėlynas senojo lietuviško kaimo peizažas pasakoja apie santykį su protėviais. O į jauno žmogaus gyvenimą giliai įsirėžusios asmeninės akimirkos tarsi kalba apie tai, kas ugdo mūsų asmenybes.
Aukšto šakoto išlakaus beržo fotografija prasitęsia voratinklių gijomis į Visatą, padėdama mums suprasti mūsų sąsajas su kosmosu.
Stebinčio tarsi pro įprasto kiemo vartus (fotografijoje) Dangaus tolius figūra byloja mums apie nuolatinį žmogaus siekį pažinti esmę.
Kamilės asociatyvus meno kūrinys kiekvieno žiūrovo asmeniniame kelyje sukelia skirtingus jausmus ir išgyvenimus. Žavu tai, jog tarsi tik Kamilei būdingi gyvenimo momentai, patirti, suvokti ir užfiksuoti meno forma, tampa universaliais ir skatina mus atkreipti dėmesį į savo gyvenimo laiką.
Norisi padėkoti Kamilei už gilius vaizdo pasakojimus ir paskatinti ją eiti kūrybos keliu.
Linkėdami jaukių artėjančių švenčių, sakome – tegu menas kalba apie tai, kas aktualu.
Tekstas: Renata Miškinienė
Foto: Tamara Božok, Renata Miškinienė
