Gegužei skaičiuojant paskutines dienas, savanorės Rasa ir Liucija aplankė mums brangius bičiulius Troškūnų senelių namuose. Šis šiltas susitikimas virto jaukia popiete, kupina šypsenų, prisiminimų ir bendrystės. Džiaugėmės galėdami susipažinti su naujomis gyventojomis ir vėl apkabinti seniai matytus, tačiau visada širdyje išlikusius senolius. Prisiminėme savo Mamas, dalijomės prisiminimais ir širdies šiluma, spalvinome Švč. Mergelės Marijos paveikslus, kiekvienas jų – tarsi mažas padėkos ženklas motinystei ir globai.

Didelį įspūdį paliko Aldonos deklamuotas jos pačios sukurtas eilėraštis apie gyvenimo prasmę – jautrus, gilus ir įkvepiantis. Nors Motinos diena oficialiai minima pirmąjį gegužės sekmadienį, tačiau visa gegužė tarsi alsuoja dėkingumu mamoms, močiutėms, globėjoms.

Vieną iš gražiausiai nuspalvintų paveikslų įrėminome ir palikome senelių namų poilsio kambaryje – kaip mūsų draugystės simbolį. Kitus, kruopščiai spalvintus, parsivežėme su savimi – lyg mažus atminimo lobius.

Vakaro metu skambėjo dainos – Rasa ir Liucija savo balsais pripildė erdvę šviesos, o ypatingo grožio ir skonio Rasos kepti sausainiai pavertė vaišes tikra švente. Gėrėme arbatą, kalbėjomės, juokėmės, o laikas tiesiog ištirpo – taip, kad Liucija net nespėjo perskaityti pasiruoštų gražiųjų eilėraščių apie mamą.

Tad sakome – iki kito susitikimo! Juk tokios akimirkos ilgam išlieka širdyje.

Daiva Kuprionienė