Šių metų „1 kūrinio galerijos“, saviraiškos erdvės, sezoną uždaro Simonos Šeštokaitės iš II b klasės sukurtas stebuklinis pasaulis. Šis meninis kūrinys mus nukelia į teatrą, o jame, purpurinę scenos uždangą praskleidus, atsiveria intriguojanti scenografija mūsų pačių vaizduotėje gimstančiam reginiui.

Nakties atmosfera kuriama su linksmo mėnulio pjautuvu, žvaigždelių šviesa, upeliu ir neįprastų augalų-pilių kompozicija. Toliuose pranykstanti nakties giluma ne baugina, o jaukina šią kupiną stebuklų naktį. Augalų, gėlių salelės tarsi kviečia užsukti, prisijaukinti šitą erdvę, rasti savo vietą jose ir įsipatoginus pabūti su savimi, savo išgyvenimais. Simona kuria erdvę, kurioje žiūrovui klaidžiojant akimis ir mintimis, užplūsta jausmai. Ar pasisupti ant mėnulio? Ar pasėdėti ant tiltelio? Ar patūnoti gėlės žiede? Ar pamerkti kojas nakties šviesa spindinčiame upelio vandeny? – patirti tai, kas realybėje atrodo baugu. Svarbu, jog ši naktis - rami, svajinga, persmelkta vidinio spindesio, o gal ir begalinio laukimo, ilgesio ar svajonių. Akivaizdu, jog tokią naktį viskas pildosi.

Simonos kūrybinis darbas buvo pristatomas tarpkultūrinei auditorijai – atidarymo metu buvo susirinkę tuo metu mokykloje vykusio Erasmus projekto dalyviai iš Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir ,žinoma, biliūniečiai. Simoną apie kūrybą kalbino ir pokalbį moderavo dvyliktokė V. Laurinavičiūtė.

Linkėčiau, jog tokią naktį patirtumėte dar šią vasarą, kai gera klausytis nakties garsų, kai dangus beveik nesutemsta, kai žvaigždžių šviesa byloja apie amžinybę, kai visa širdimi jauti, jog gyventi gera. O Simonai – ir toliau stebėti ir mėgautis gamta, matyti joje neišsemiamus kūrybos resursus ir džiaugtis gyvenimu.

Tekstas: Renata Miškinienė

Foto: Rusnė Alešiūnaitė