Prieš pora savaičių fotografijos būrelį lankantys mokiniai lankėsi Traupio botanikos sode. Tyrinėti aplinką ir fotografuoti buvo vienas malonumas. Klausėmės Sigučio Obelevičiaus pasakojimų apie kiekvieną augalėlį, medžius, lietėme įvairių medžių žievę, uostėme žiedų kvapus ir džiaugėmės pavasariu. Tai vieta, į kurią norisi sugrįžti, bet be Sigučio pasakojimų ji būtų buvusi nepažinta. Tą supratome vos pradėjus vaikščioti po sodo teritoriją, kur augalų, gėlių, krūmų, medžių gausa. Pamatėme daug skirtingų tulpių rūšių, sužinojome, kad popieržievio beržo kamienas rankas nudažo baltai, o ant jo tošies galima rašyti, kaip ant popieriaus, sužinojome kaip atrodo žalčio kiaušiniai, uostėme citrinomis kvepiančias skruzdėles!

Viena, dėl ko plyšo širdis - mokykla, kuri stovi šio sodo širdyje - tuščia. Tokioje aplinkoje augti ir mokytis turėtų būti prabanga. Gaila, kad nyksta mažosios mokyklos, bet gal dar išvys kas nors tokių unikalių vietų potencialą?.. Kai kuriose nuotraukose jaučiamas tas gyvybės ir sąstingio kontrastas.

Labai rekomenduojame apsilankyti Traupio botanikos sode ir būtinai su jo įkūrėju Sigučiu Obelevičiumi.