Šviečiant skaidriai gegužės 9 d. ryto saulei, pakilia nuotaika bei laukdami intrigos prie "1 kūrinio galerijos" rinkosi tie, kuriems norisi netikėtumų.

O jie tikrai buvo. Pirmiausia tai, jog darbą pristatė dvyliktokas M. Beleška - tai jau daugeliu buvo netikėta.  Nustebino ne tik šio kūrinio formatas, bet ir kūrinio atlikimo technika - tokio stiliaus ir tokio formato darbo šioje galerijoje neeksponavo nei vienas kūrėjas. Analizuojantys bei besigilinantys į meno kalbą buvo nustebinti tuo, jog šį kartą jaunas žmogus peržengė mums visiems matomo pasaulio ribas ir pakilo į kosminę erdvę. Tai žiūrovą gerokai sukrėtė ir privertė pamąstyti apie savo žemiškąją būtį. Kas gali būti geriau, kai visai netikėtai  atsiveria žmogus .... o su juo atsiveria ir dangus.

 

Ar kada nors pagalvojote, kas slypi visatos platybėse?

Kokie mums mažai pažinti procesai gali vykti?

Mėnulis – pilnatis – potvyniai ! Kodėl visa tai?

Gal tai gyva? Mes negalime to suvokti, esam gerokai per maži.

Kodėl žmogus dirba? Kad uždirbtų pinigų?

Pasiilgstu  primityvaus natūralaus pirmykščio gyvenimo,

kai žmogus gyveno su savimi, o ne kitiems.

Manau, jog tuo metu, žmogaus santykis su gamta buvo itin stiprus,

skaityti dangų buvo tiesiog neišvengiama.

Danguje pastebėti reiškiniai man nusėda graffiti pavidalu.