Kūrybiškų mokinių mūsų gimnazijoje netrūksta – darganotą spalio 4 dieną „1 kūrinio galerijoje“ spalvingą tapybos darbą pristatė abiturientė Martyna Limbaitė (IVe). Išties džiugu, jog Martyna išsikėlė sau pačiai kūrybinį iššūkį. Niekada nekrimtusi dailės mokslų, Martyna, pagauta vidinio poreikio, nutapė abstraktų tapybos darbą.

Darbas tarsi skleidžia harmoniją - rausvų, melsvų spalvų pustoniai, pasitelkus skirtingus tapymo būdus, kuria ramybės, erdvės įspūdį. Bet ar tik tai...

Kompozicijos pagrindą sudaro keletas skirtingų formų vaizdinių. Verpetas, iš kurio į/išsisuka išgyvenimų, jausmų, minčių, patirčių srautai. Verpeto šerdyje yra tokia rami vieta, energijos centras, iš kurio, per kurį skleidžiasi idėjos, – teigė XX a. pradžios vorticizmo menininkai. Potėpiais trykštančios idėjos pasklinda po Martynos kuriamą daugiasluoksnį ir daugiaprasmį pasaulį.

Martynos darbe verpetas ne vienintelis svarbus objektas, traukiantis žiūrovą klajoti po šį kūrinį.

Ne mažiau svarbi forma – linija, tarsi žaizda, tapybos darbą dalinanti į dvi zonas, aktyvią įvykio (verpetas) ir padarinio – erdvinė būsena, kuri iš nuvarvėjusių ir laike išnykstančių lašų, kuria atmosferą, jog viskas bus gerai.

Akivaizdu, jog Martyna kupina idėjų, energijos ir drąsiai tyrinėjanti ją supantį gyvenimą. Nepaprastai džiugu, kiek daug mums žiūrovams duoda meno kūrinių patirtys, o ypač, kai tie kūriniai sukurti mūsų gimnazijos kūrėjų.

Martyna: „Mes visi mąstome skirtingai. Skirtingai matome gyvenimą, įsivaizduojame, koks jis turi būti. Kiekvienas turime skirtingų tikslų, svajonių, išgyvename skirtingą jausmų sumaištį. Šis kūrinys buvo sukurtas netikėtai, iš mano gyvenimo stebėjimo ir supratimo, įvykių, patirčių, mąstymo, nuotykių sukeltų jausmų. Iš visos tos įvairios vidinės sumaišties gimė šis kūrinys ir skirtingos tapybos technikos.

Istorija. Nusipirkau didelę baltą drobę, nes maniau, kad sukursiu kūrinį su nuotraukomis, bet tikrai ant drobės nebandysiu nieko piešti, nes... piešimas ne man. Vieną dieną, po kupino įvykių savaitgalio, matydama visą dieną baltą drobę savo kambaryje, radau dažų ir pradėjau tapyti. Visiškai netikėtai. Piešiau be plano, vedina giliai viduje susikaupusių jausmų ir stebėjau, kas atsiranda ant drobės. Niekada nemaniau, kad vieną dieną tai nutiks.

Ir štai sukūriau paveikslą, kuris man labai patinka. Ši kūrinio atsiradimo istorija asocijuojasi su mano gyvenimo netikėtomis patirtimis, kurios kaupiasi manyje. Planuoji vienaip, gaunasi visiškai kitaip. Sakai, kad niekada to nedarysi, taip nesielgsi ir netikėtai padarai. Gyveni ir nežinai kas, šiandien nutiks, kas tavęs laukia. Geriausi gyvenime įvykiai įvyksta neplanuotai. Su šia mintimi linkiu kiekvienam, tai skaitančiam, nebijoti daryti, kurti, eiti į nežinią, patirti ir džiaugtis gyvenimu.“