Ar jūs jau matėte? Nuostabą keliantis meninis objektas jau pristatomas „1 kūrinio galerijoje“. Jo autorė – abiturientė Rusnė Šimkaitytė iš IVc klasės – vedžioja mus „po vietą, kuri geresnė nei ši“.

Rusnės vaizduotės ribos – begalinės: ji lengvai gali persikelti iš realybės į įsivaizduojamą tikrovę, kartu įtraukdama ir mus.

Žalio kalno uoloje jaukiai gyvena būtybė. Jos aplinką supa unikalios gėlės, versmės, vandens telkiniai ir draugiški padarėliai. Čia šviesa kinta priklausomai nuo būtybės nuotaikos, o uolienos ir mineralai kuria jaukią atmosferą. Uolos angą saugo šimtamečio medžio šakos, tarsi uždanga pridengiančios paslėptus lobius, slypinčius uolos gilumoje. Medžio šaknys, tvirtai įsikibusios į uolą, palaiko buveinės tvirtybę. Atrodo, čia yra viskas, kad būtum saugus ir tave suptų tau malonūs dalykai. Tačiau to nepakanka. Iš šios buveinės norisi iškišti nosį, o gal net ištrūkti, nes nuolat besikeičiantis pasaulis turi savitą trauką.

Ant kalno viršūnės stūkso trobelė – kiek apleista, bet miela ir jauki. Vandens baseinėlis, tyro vandens šulinėlis ir vėjo gūsis atgaivina. Tik šiai trobelei trūksta šeimininko. Nuo šio kalno atsiveria pasaulio horizontai, atsiranda erdvė pažvelgti į pasaulį iš toli. O kas, jei būtybė užsiropš ant kalno briaunos ir apsigyvens šioje trobelėje? Kokį įkvėpimą pajus būtybė? Kokį pavidalą ji įgis, jei pasaulio grožis ją palies? Kaip pasikeis jos gyvenimas?

Kiek daug mums, žiūrovams, suteikia tokie kūriniai. Jie leidžia paganyti savo vaizduotę, prižadinti galbūt priblėsusį būties lengvumą, atverti sau naujus horizontus.

Šilti ir nuoširdūs sveikinimai skrieja Rusnei – te tau veriasi kūrybos ir gyvenimo erdvės!

Tekstas: R. Miškinienė
Nuotraukos: R. Alešiūnaitė, M. Ražinskas