2018-ųjų sezoną „1 kūrinio galerijoje“ pradėjome sausio 17 d., žiūrovams pristatydami abiturientės Lauros Dundulytės darbą „12 kadrų“.
Kiekvieni metai yra ypatingi, atnešantys permainas ir pokyčius, nenuspėjami ir unikalūs, tačiau šie metai kiekvienam mūsų yra išskirtiniai – jie žymi mūsų valstybės 100-tį. Valstybė – tai, pirmiausia, mes, kuo gyvename, ką kuriame, kuo atsiskleidžiame. Kūryba neatsiejama kiekvieno mūsų gyvenimo palydovė. Kuriame kasdien ir kasdieną, stebėdami bei įvairiais būdais įprasmindami gyvenimo akimirkas bei įžvalgas.
Sustabdytos akimirkos, sutilpusios į 12-kos kadrų kompoziciją sudaro Lauros darbo pagrindą. Neatsitiktinai Laura renkasi pristatyti žiūrovui 12 nedidelio formato fotografijų, nes tam ji turi aiškų pagrindimą. Jos kūrinys tai -12 akimirkų iš jaunystės, emocijomis bei veržlumu alsuojančio jauno žmogaus pasaulio. Tai ne tik džiaugsmo, netikėtų iššūkių bei savęs atradimo akimirkos, tai ir nusivylimo, liūdesio, atsitraukimo, abejonės momentai, įprasminantys kiekvieno mūsų gyvenimą. Gražus Lauros sumanymas eksponuoti fotografijas tarsi už „uždangos“, juk ne viskas „plika akimi“ matoma. O tuo pačiu, paliekama galimybė žiūrovui praskleisti uždangą ir išgryninti norimą vaizdą. Fotografijos labai tikros, atviros ir nuoširdžios – tai gilina mūsų suvokimą apie jauną žmogų ir padeda jį pažinti. Laura fotografijas sudėliojusi tarsi filmo kadrus, palikdama galimybę žiūrovui pratęsti jos pasiūlytą siužetinę liniją. 
Lauros „12 kadrų“ darbas, „1 kūrinio galerijoje“ nuoseklus veiksmas. Gimnazijos bendruomenei Laura, jau gerai žinoma fotografė, pelniusi ne vieną apdovanojimą mokinių fotografijos konkursuose.
Laura apie savo darbą:
„Kartais susimąstau, kiek daug dalykų mūsų gyvenime sukasi aplink skaičių ,,12”: 12 mėnesių, 12 klasių, 12 patiekalų per Šv. Kūčias, 12 zodiakų ženklų ir t.t. Kiekvieno žmogaus gyvenimas pilnas skaičių, kuris turi savo paskirtį bei žymę. Ne veltui, skaičius galima atrasti ir mene: knygose, filmuose, spektakliuose ir jų pavadinimuose, netgi galerijų ekspozicijos turi savo numerius. Todėl, būdama dvyliktokė ir mokėdama retkarčiais nuspausti fotoaparato mygtuką, pristatau ekspoziciją pavadinimu ,,12 kadrų”, kuri - tarytum dedikacija paskutiniesiems metams gimnazijoje. 
Deja, patirtų nuostabių gyvenimo akimirkų suskaičiuoti neįmanoma. Vienus momentus mes labiau įsimename, o kiti, rodos, nuplaukia užmarštin. Todėl nusprendžiau jums parodyti keletą kadrų iš savo gyvenimo: draugės, jausmai, jaunystė, nuotykiai ir tai, kas man svarbu. Man atrodo, jog ne viskas, kas gražu pastebima iš karto. Dažnai reikia praskleisti šydą, pažvelgti į reiškinį skvarbesniu žvilgsniu ir grožis atsiveria. Gal todėl ir mano akimirkos yra tarsi po blyškiu šydu – atversk ir pamatysi, pagautą akimirką. O ką jūs įžvelgiate šiuose nuotraukose? Galbūt jums kilo kokia nors idėja, kuri būtų neblogas siužetas trumpametražiam filmui? Kokie jūsų ryškiausi gyvenimo kadrai?... “