Jau kuris laikas „1 kūrinio galerijoje“ žiūrovų akį traukia unikalus tapybos darbas – būtybė nebyliomis akimis jums tiesia magišką rutulį. Apie ką ši istorija? Kokius jausmus patiriame žiūrėdami į tai, kas nežemiška, bet kartu taip artima?

Rusnė Puodžiūnaitė iš III a klasės savo paveikslu nukelia mus į nerealią tikrovę. Švelniai raibuliuojantis vanduo, persmelktas rožinės ir melsvos spalvų pustonių, kuria atpalaiduojančią atmosferą. Joje išnyra abstraktus merginos–būtybės pavidalas. Nėra žvilgsnio, nėra išreikštų emocijų, nėra konkrečios asmenybės. Yra ramybė, susitelkimas, artėjimas prie to, kas svarbu, ką reikėtų pažinti, suprasti, užčiuopti.

Ši būtybė mums tiesia rutulį. Ar jame galime įžvelgti save? Ar norime susitikti su savimi? Ar esame pasiruošę save priimti? Kokią tiesą jis mums atspindi?

Juk ten, už paveikslo ribų, yra žiūrovas, gyvenantis savo gyvenimą, kupiną nerimastingų minčių ir kasdienybės įtampų. Tačiau ta akimirka, kai stabtelime čia, prie šio paveikslo skleidžiamos minties, paliečia kiekvieną žiūrintįjį. Išsiplečia suvokimas, leidžiamės vedami šios istorijos ir galime panirti į savo pačių išgyventas akimirkas, kai susitikome su savo tiesa.

Rusnė – tarsi vedlė, virtusi harmoninga, vientisa abstrakčia būtybe, veikiančia mus savo be galo subtilia tyla.

Be galo gražu pažinti žmogų, taip pasakojantį savo istoriją, ir būti su jo kūriniu.

Dar kelios dienos – ir šis kūrinys užleis vietą naujam. Tad jei dar neišgyvenote savo unikalios akimirkos, būtinai stabtelėkite, pabūkite, leiskite savo jausmams klaidžioti ir nurimti.

O tau, Rusne, linkime to būties lengvumo, kurį savo kūryba dovanoji visai bendruomenei.

Tekstas: R. Miškinienė
Foto: M. Ražinskas