Juodas, deginto limbos medžio korpusas, autorinis dizainas, tinkamai parinktas grifas – elektrinė gitara, pritaikyta konkretaus žmogaus muzikavimo (grojimo) reikmėms. Toks meninis objektas (kūrinys) šiuo metu pristatomas „1 kūrinio galerijoje“.

Šio objekto autorius, naudotojas ir savininkas – Rapolas Pilinka iš IIIa klasės, savo gitarą kūręs dvejus metus. Mąstymas apie tokio autorinio instrumento gaminimo procesą, informacijos rinkimas iš įvairių šaltinių, medžiagų parinkimas, atsisiuntimas ir paruošimas, gamybos procesas bei pritaikymas muzikavimui – ilgas, nuoseklus, daug laiko ir pastangų reikalaujantis kelias. Jo metu, įdėjus daug rankų darbo, meilės, energijos, laiko ir pastangų, gimsta gitara, tampanti tikru meno kūriniu, žadinančiu žiūrovų vaizduotę. Žiūrovas, kad ir kokia būtų jo patirtis stebint grojantį muzikantą, vaizduotėje susikuria vaizdinį, kokia muzika galėtų skambėti prisilietus prie šio instrumento.

Poreikis susikurti autorinę gitarą Rapolui atsirado vos ne kasdien muzikuojant ir daugelį metų besidomint muzika, ypač metalu. Gitaros skambesys Rapolo ausiai yra ypatingai svarbus. Jis galėtų daug ir išsamiai pasakoti apie grojimą gitara. Tad gitaros gimimas – tai tarsi brandos rezultatas, sujungiantis Rapolo asmenybės dalis į vientisą visumą.

Jau pats gitaros, kaip meno kūrinio, pristatymas buvo unikalus – dar niekada nuo pat „1 kūrinio galerijos“ įsikūrimo 2005 metais nebuvo eksponuotas muzikos instrumentas. Dar niekada pokalbis su jį kūrusiu autoriumi nevyko sėdint ant kėdžių ir ramiai besišnekučiuojant, tarsi kalbėtumėmės su ką tik po koncerto nuo scenos nulipusiu muzikantu. O ekspozicijos uždarymo proga Rapolas sutiko šia gitara ir pagroti – suteikti klausytojams galimybę išgirsti jos skambesį.

Savo mintimis dalijasi gimnazijos alumnai, dabartiniai studentai, netikėtai užsukę į gimnaziją – Martynas Žemaitis ir Tomas Žąsinas:

„Esu matęs ir žinau, koks sudėtingas procesas yra gitaros kūrimas (ir pats bandžiau). Tai, ką padarė Rapolas, yra VAU.“
M. Ž.

„Kai galvoju apie gitarą, atrodo, jog tai sudėtingas, nemuzikuojančiam žmogui sunkiai suvokiamas instrumento kūrimo procesas. Rapolas įrodo, jog, jei nori, įmanoma pačiam susikurti savo tobulą instrumentą.“
T. Ž.

Būti kūrybiniame procese, įsigilinti ir ieškoti savito sprendimo – tai kelias, kuriame žmogus vis giliau pažįsta save. To linkėtume kiekvienam – kūryba tai suteikia.

Rapolas:

Idėja kurti gitarą kilo prieš dvejus metus, kai fizikos pamokoje reikėjo mokytis apie spinduliuotes ar kažką panašaus. Man, paišant gitarėles sąsiuvinio paraštėse, vienas nupieštas dizainas „prilipo“. Norėjau jį pamatyti gyvai, norėjau sau įrodyti, kad galiu pasigaminti elektrinę gitarą. Manau, pavyko…?

Kalbant apie gitaros dizainą, labiausiai mane įtakoja „B.C. Rich“ ir „Schecter“ gitaros. Jų išvaizda savo laikotarpiu buvo labai eksperimentinė – tokia, kokios niekas dar nebuvo matęs. Man tokia mąstysena patiko, tad gitarą dariau ne pagal senus kitų žmonių šablonus, o visiškai savą, perteikiant tam tikrus jausmus, išgyvenimus ir asociacijas į tikrą, rankomis paliečiamą instrumentą.

Nors visas projektas truko dvejus metus, gamybos procesas prasidėjo tik 2025 m. kovo mėnesį. Nusprendžiau, kad jau pats laikas sukauptą informaciją ir mintis transformuoti į kažką realaus. Prasidėjo medžiagų pirkimas, siuntų laukimas, medienos pjaustymas, eksperimentavimas su deginimu ir dažais, frezavimas, grifo montavimas, korpuso apdirbimas, matmenų skaičiavimas ir matematika, apdaila, elektronikos litavimas ir bendras paruošimas grojimui.

Manau, ši gitara nebus nei pirma, nei paskutinė, kurią pagaminau. Instrumentų kūryba man labai patiko, nepaisant to, ar ja grosiu aš, ar kas nors kitas. Norisi daryti daugiau. Laukite tęsinio 🙂

Tekstas: R. Miškinienė, R. Pilinka
Foto: M. Ražinskas