Belaukiant Šv. Kalėdų, „1 kūrinio galerija“ prisipildė šviesos ir laukimo. III e klasės mokinė Gabija Vinikaitė, stebuklo atėjimui, pasirinko bažnyčios metaforą. Intuityviai jaunas žmogus junta, jog sakrali erdvė padeda žmogui atgimti. Savo sumanymui išreikšti Gabija pasirinko tapybos techniką, o kompoziciją sudalino į keturias skirtingo dydžio dalis. Kiekviena drobė, tarsi vaikiškos dėlionės dalis, jungiasi į vientisą Anykščių bažnyčios vaizdą. Tačiau kiekviena dalis turi skirtingą nuotaiką, kurią autorė kuria skirtingai interpretuodama dangaus foną. Paslaptinga figūra bažnyčios didžiųjų vartų prieigose suteikia darbui dar daugiau mistikos. Gabija renkasi vaizduoti ne įsivaizduojamą sakralinį pastatą, o konkrečią, gerai jai pažįstamą bažnyčią. Ir tai jai labai svarbu, autorė turi savų motyvų. Visada įdomu sužinoti: kodėl  jauni žmonės savo kūryboje imasi nagrinėti vienas ar kitas temas? Kokios vidinės priežastys juos skatina analizuoti supančią aplinką ir ieškoti kūrybinių sprendimų? Ir akivaizdu, jaunų žmonių kūryba kreipia visų mūsų žvilgsnius į tai kas svarbu ir išgryninta. Tuomet, kiekvienas atidarymas „1 kūrinio galerijoje“ yra nepakartojama šventė.

Gabija apie save ir kūrybą:

„Mano gyvenime kūryba reiškia labai daug. Jei kažkas paprašytų papasakoti kokią save matau, tai visad pirma mintis būtų: piešianti, kurianti, mąstanti. Baigiau dailės mokyklą. Mano didžiausias tikslas - architektūros studijos. Tam daug ruošiuosi ir mokausi 6 dienas per savaitę. Jau esu VGTU architektūros fakulteto (beveik) studentė, kuri kiekvieną šeštadienį universitete praleidžia po 8 valandas, besimokydama architektūros studijų pagrindų. Taigi, darbas, kurį matote - atskleidžia mane pačią. Esu įvairiapusiška, todėl matote 4 drobes. Jos skiriasi, tiek dydžiu tiek pasirinkta dangaus spalva. Mano nuotaika, jausmai irgi skiriasi. Bažnyčia? Kodėl? Esu tikinti mergina, tačiau tai nereiškia, kad  darbe bažnyčia simbolizuoja mano religingumą. Pastatas atrodo tvirtas, stabilus, todėl jis primena mane. Save galiu įsivaizduoti kaip pastatą. Mano gyvenimas - tai namas. Kažkada reikėjo kastis duobę, kad galėčiau sukurti stabilius pamatus.“