Įsibėgėjus pavasariui Valstybinė miškų urėdija organizavo nacionalinį miškasodį „Kad giria žaliuotų". Jau kelias dešimtis metų besitęsianti miškų sodinimo tradicija, pasak pačių organizatorių, šiais metais sulaukė neregėto pasisekimo ir dalyvių antplūdžio, nes yra dedikuojama
jubiliejinei, šimtąjį kartą įvyksiančiai Lietuvos dainų šventei tokiu pačiu pavadinimu „Kad giria žaliuotų".
Susivieniję lietuviai pasodino šimtus hektarų miško visoje Lietuvoje. Tikslas buvo pasodinti net 100 girių. Siekiai ir išsikelti tikslai žadina pilietiškumą, vienybę, bet sunku nuslėpti jausmus išvydus dešimtis hektarų plynai iškirstų miškų. Turint omenyje, kad žaluma – tai Žemės plaučiai, žmonija labai atlaidžiai vertina kiekvienais metais vis didėjančius iškirstų miškų plotus.
Anykščių krašte daugiau nei šimtas savanorių susirinko Mikierių girininkijos valdomame Šimonių girios miške, Švedašiliu vadinamame. Prižiūrimi ir pamokomi Anykščių seniūnijų girininkijų darbuotojų-specialistų savanoriai kibo į darbą. Išsidalino šermukšnių ir pušaičių sodinukus, kastuvus ir kibirus. Po trumpų apmokymų visi susiskirstė į komandas ir išsibarstė po visą plotą sodinti miško. Gerą nuotaiką palaikė ramus, nevėjuotas oras, o nuo darbo įšilusį kūną gaivino ramiai iš dangaus krintančios snaigės ir vėsus oras.
Šiame dideliame miškasodžio savanorių būryje dalyvavo ir Jono Biliūno gimnazijos bendruomenės komanda. Ir mokytojai, ir mokiniai drauge su visais sodino sodinukus. Darbas ėjosi sparčiai, nes visi žinojo, kad už bendrystę ir atiduotas jėgas bus atsidėkota gera nuotaika ir gardžia kareiviška koše.
Apsodinę numatytą girios plotą, visi išsirikiavo bendrai nuotraukai. Net patiems buvo nuostabu, koks didelis žmonių būrys buvo susirinkęs miško sodinti. Su gera nuotaika visi nuskubėjo prie netoliese esančio Priegodo ežero, kur jau laukė karšta, garuojanti košė, arbata ir laužų šiluma.
Prie laužų buvo girdėti pakilios nuotaikos kalbos, džiaugsmas kilnų darbą atlikus, linkėjimai susitikti ir kitais metais. Tikimės, kad ši miškasodžio tradicija kasmet įtrauks vis daugiau žmonių, o atsodinami bus ne vien iškirstų, bet ir naujų girių plotai. „Kad giria žaliuotų" ir gamtoje, ir dainoje!
J. Jakubėnas
