Šiandien buvo paskutinė diena, kai „1 kūrinio galerijoje“ dar galėjote patyrinėti abiturientės Gabijos Muchos tapybos darbą. Šis nedidelis kūrinys itin kinematografiškas, tarsi vienas sustabdytas filmo kadras.

Tuščio tamsaus kambario erdvėje prie stalo - užsikniaubusios nuogos merginos figūra. Žiūrovai nemato merginos veido, tačiau iš kūno kalbos galima suprasti, jog mergina yra sutrikusi ir giliai panirusi į savo jausmus. Veidrodis priešais ją neatspindi jos veido, jis nebylus. Mergina apsinuoginusi, metaforiškai - tarsi apnuoginusi savo jausmus. Kambarys, kuriame mergina būna, tamsaus kolorito, lentynos tuščios, spalvų gama ribota. Ant sienos krintantys šešėliai kuria pamėkliškų būtybių atvaizdus, bet šviesios kambario grindys tarsi kelias, galintis išvesti iš uždaros erdvės į naujų atradimų kupiną pasaulį. Kas šią šviesiaplaukę merginą skatina taip jaustis? Kokią situaciją išgyvena šio paveikslo personažas? Ar prasivers kambario durys ir mergina pasiryš žengti žingsnį už kambario sienų?

Stiprūs jausmai, išgyvenimai, potyriai – jauno žmogaus duotybė. O mes, būnantys šalia, nepagailėkime supratingumo, atjautos ir žmogiškumo. Kaip gerai, jog kūryba, menas padeda perskaityti giliai paslėptus dalykus.

Renata Miškinienė