Ne vienas per amžius niūriuosius kartojo  minėjo -

Gyvenimas be laisvės nesą reikalingas.

Gyvieji ir mirdami   karštai tikėjo,

Jog tik nepriklausomas žmogus yra galingas.

Tad kol dar gali, galingas būk ir tu.

Vienam neužtenka keliauti, naršyti pasaulio kampelius,

Kitam, galbūt, didžiulė laimė  židinys savų namų.

Bet užvis svarbiau – nepakliūti į klastingų priešų narvelius,

Nes ten daugiau nebeišgirsi švelnių mamos dainų.

Tad kol dar gali, dainuok su ja kartu.

Ar žvelgdamas į dangų supančiota širdim,

Matysi tyrą žydrumą? Ar žvaigždės bus tos pačios?

O jei rankos surištos kažkokia bjaurastim,

Ar ir toliau vienodai šlamės tau  liepos plačios?

Tad kol dar gali, šlamesio klausykis tu.

Tik bedvasis nebijotų po svetimu stogu numirti -

Šitai kadaise pražūtis mūsų miško broliams buvo-

 Didžiausia  nežmoniška bausmė būtų tą patirti,

Tikiu, kad ne veltui praeity lietuvių kraujas sruvo.

Tad kol dar gali...