Vis skleidžiasi sparnai,

Tolyn, platyn,

Į dar nežinomą rytojų.

 

Todėl klausau savos širdies,

Kylu aukštyn,

Už laisvę visiems kovojusiems dėkoju.

 

Garbingos mirtys mums atnešė šią laimę,

Jų niekad nevalia pamiršti...

Istorijos senolių kelia baimę,

Kasdien ir spaudžia, ir šildo mano širdį...

 

Tačiau visad išgąstį nugali šypsena,

Pagalvoju apie rytojų...

Kaip gera, gražu ,žavu ir spalvinga,

Tarsi Eliziejų sapnuoju...