Geri dalykai niekada nesibaigia

Niūrią, pilką, sausio 17 dieną II b klasės mokinė Rugilė Jurgelionytė „1 kūrinio galerijoje“, daugeliui žiūrovų atvėrė akis bei surengė kasdienybėje šventę.  Ji ne tik padovanojo į atidarymą susirinkusiems žiemos saulėtekį, bet ir smagiai papasakojo savo sumanymą skaičiuoti pamatytus saulėtekius ir saulėlydžius. Kiekvieno jauno žmogaus kūrybinis pasireiškimas yra tarsi gurkšnis tyro vandens. Autorės minimalistiniame darbe vaizdas padalintas į dvi horizontaliai atskirtas dalis: vienoje vyrauja dangus, kitoje baltas sniego paviršius. Tuos du atskaitos taškus jungia medis ir saulėtekis. Kūrinio audinys neatsitiktinai yra suglamžytas, tai tarsi simbolizuoja sudėtingą ir neramų jauno žmogaus kasdienybės pasaulį. Tačiau Rugilės batikos technika atliktame darbe saulėtekis – viltingas ir nešantis permainas.

 

Rugilė apie save sako:

„Viskas prasidėjo nuo pat mažens. Būdama jaunesnė labai mėgdavau piešti. Didesnis postūmis įvyko tada, kai ketvirtoje klasėje, lankydama dailės būrelį, konkurse laimėjau pirmą vietą. Penktoje klasėje draugė pasiūlė kartu lankyti dailės mokyklą. Po metų ji nusprendė mesti dailę, o aš tęsiau savo kelią kūryboje. Lankydama dailės mokyklą, net nepajutau, kaip pasikeitė mano požiūris į meną. Anksčiau kūryba man buvo nusiraminimo, išsiliejimo šaltinis. Dabar kūryba man - saulė ir oras, be jos aš negaliu gyventi. Šiame darbe norėjau pavaizduoti visus saulėlydžius ir saulėtekius, kuriuos išgyvename. Juos galime sutapatinti su kritimais ir pakilimais mūsų gyvenime. Šis suglamžytas darbas įrodo tai, kad mes galime būti sugniuždyti ir pažeidžiami. Bet visas problemas galima išspręsti, tik reikia į viską žvelgti su šypsena. Nusišypsok ir pamatysi visai kitokį pasaulį!“