Kaip tikslingai naudotis internetu, kad siektum užsibrėžto tikslo, įrodė Jonas Pipiras iš I e klasės. „1 kūrinio galerijoje“ jis pristatė savo padarytus žiedmarškinius.

Susirinkusiems į atidarymą Jonas pasakojo, jog seniai domisi lietuvių karių ginkluote, mūšių strategija bei taktika. Pasiryžti gaminti tokius grandininius šarvus jį paskatino noras įrodyti savo tėčiui, jog internete galima rasti naudingos informacijos ir pagilinti žinias toje srityje, kuri domina.

Jonas įrodė, jog yra nepaprastai darbštus, kantrus bei siekiantis tikslo žmogus. Pagaminti 5 kg sveriančius žiedmarškinius iš geležinės vielos Jonui truko 3 mėnesius, o vielos sunaudojo kilometrais.

XIV amžiuje ne kiekvienas lietuvis karys turėjo tokią ginkluotę, mat tokie žiedmarškiniai kainavo 20 karvių.  Tačiau žieduotis, šalmas, skydas ir kalavijas tapo standartiniais lietuvių bajorų ginklais.

Kviečiame drąsiai apžiūrėti, pačiupinėti Jono pagamintus grandininius šarvus. Nenustebkit - artėjančių šv. Kalėdų laikotarpiu  įėjimą į gimnazijos biblioteką saugo istorinis karys.

Jonas apie save:

„Aš niekada nebuvau meniškas žmogus, todėl šarvai yra meniškiausias dalykas, kurį sukūriau. Man visada patiko aiškiai suprantami dalykai, todėl daryti šarvus nebuvo didelis iššūkis. Šiuos šarvus dariau apie 3 mėnesius. Darbas nėra labai sudėtingas, bet reikalauja daug laiko, nes tą patį veiksmą reikia kartoti tūkstančius kartų. Daug žmonių klausia, kodėl aš tai darau? Mano atsakymas būna paprastas - norėjau įrodyti tėčiui, kad internete pažiūrėjęs, gali išmokti, ką tik nori. Esu užsispyręs, nes ką pradėjęs po kelių dienų nemečiau, o atkakliai dirbau. Būdamas mažas, visada norėjau turėti kažką panašaus į šarvus, nes karyba man labai patiko nuo pat mažumės. Domėjausi mūšiais,  kovos strategija ir taktika, ginklais. Šiems šarvams padaryti sunaudojau n kilometrų vielos, atradau savo technologiją, kaip greičiau ir tiksliau padaryti žiedelius, kuriuos vėliau teko sujungti. Šie šarvai arba tiksliau žiedmarškiniai sveria apie 5 kg. Daugelis pagalvotų, kad daryti šarvus - didžiausia nuobodybė, bet dirbant prie tokio „kūrinio“ atsiranda daug laiko apmąstymams, o jeigu nusibosta mąstyti, tiesiog klausau muzikos ar žiūriu „Youtube“.  Mano vaizduotė nukelia mane į tuos laikus, kai buvo kovojama realiais ginklais, realiame mūšio lauke – tai mane domina.

Taip atsirado naujas hobis.“