Stiprių patyrimų ir įgūdžių kino edukacijos projekto „Moving cinema“ laikas baigėsi. Šio projekto metu, nuo lapkričio iki sausio, 16-ka Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokinių, vadovaujamų kino režisierės Aistės Žegulytės, gilinosi į poetinės dokumentikos žanrą, bandydami atskleisti „Medžių dienoraščių“ temą. Neatsitiktinai pasirinktą dirbtuvių temą padiktavo pasaulinis visuomenės dėmesys medžiams – bundantis žmonių sąmoningumas padeda atkreipti ir jaunų žmonių dėmesį, jog miškams gresia pavojus būti iškirstiems. Projekto tema leidžia atskleisti žmogaus ir medžio ypatingą ryšį, be kurio net ir šiuolaikinis pasaulis negali egzistuoti.

Grupelėse po tris mokiniai ieškojo kinematografinio sprendimo, pasirinkdami savitą temos interpretaciją. Ypatingą dėmesį šiose kino dirbtuvėse skyrėme garso svarbai kine – mokiniai savo filmuose naudoja natūralius gamtos garsus, siekdami įtraukti žiūrovą įsiklausyti į tylą, mišką, vėją, sniegą ir kt. Nepaprastai džiugu, jog jauni žmonės suvokia ir pasitelkę kino metaforas kuria jautrius, gilius pasakojimus.

Ypač šilta ir žiūrovų gausi filmų peržiūra įvyko sausio 25 d. Anykščių „Kino namuose“. I gimnazijos klasės mokinės P. Katinaitė, J. Petrauskaitė, B. Blinkovaitė sukūrė subtilų poetinį pasakojimą apie vaiko ir medžio santykį filme „Prisilietimas“. Poetinis vaizdas ir vaiko girdima medžio melodija sujaudino ne vieną žiūrovą. Antrokių G. Mikalajūnaitės, U. Balandytės bei E. Bieliauskaitės filmas „Laiko žymės“ pasakoja persipynusias vyresniosios kartos žmonių bei medžių istorijas. Šešiakamienis Elmos ąžuolas įtraukia žiūrovą ieškoti filme medžių žievės faktūrų, šakų lajos judesio ar išskirtinių giliai mišką mylinčių žmonių pasakojimų. Filmas „Medžiai globoja mus“ į vieną komandą sujungė skirtingų klasių ir amžiaus jaunuosius kūrėjus: kino kūrimo patirties dar neturintys L. Šereika, E. Vildžiūtė sujungė pajėgas su jau patyrusiais P. Ermolavičiumi ir G. Laurinavičiūte. Šis filmas pasakoja, kaip medžiai lydi žmogų visą gyvenimą – gera žaisti slėpynių tarp medžių, gera susitikti su draugais prie pažįstamo medžio, įtraukia močiutės žvilgsnis, niekada nenustojantis klajoti medžiais. Antrokai E. Valaitytė, K. Karčemarskas, T. Mitašiūnas sukūrė džiugų, šviesų, įtraukiantį filmą apie žmogaus ir medžio besąlyginę draugystę. Kiekvienas filmo herojus turi savitą santykį su medžiu. Net ir degdamas kaitrioje laužo ugnyje, medis mums teikia ramybę, šilumą ir mus sujungia. Antrokai vaikinai A. Svirka, T. Falkauskas, G. Žemaitis savo filme „3“ nagrinėjo medžių ir pramonės temą. Šio filmo metu ne vienam žiūrovui nuriedėjo ašara, suvirpėjo širdis, kai šimtamečiai medžiai žiemos tyloje nustoja gyvuoti, kai aštriu pjūklu suraikoma medžio širdis. O trečiokas P. Ermolavičius, įkvėptas temos, sukūrė autorinį filmą „Malda“, kuriame įtaigiu, išgrynintu, estetišku vaizdu perteikė medžių maldą. Į peržiūrą atvykusi VšĮ „Meno avilys“ projekto koordinatorė Vaida Matijošaitytė kalbėjo apie šio projekto tarptautinę patirtį bei sklaidą, negailėjo gerų žodžių mūsų gimnazijos jauniesiems kūrėjams, džiaugėsi gimnazijos vadovų dėmesiu kino edukacijai. Visą projekto laiką su mumis dirbusi, konsultavusi bei skatinusi kino režisierė Aistė Žegulytė, nestokodama jautraus požiūrio į jauno žmogaus pasaulį, kūrybines komandas kvietė pristatyti savo filmus, kvietė žiūrovus bei dalyvius išsakyti savo mintis apie emocijas, kurias sukėlė mokinių filmai. Kino edukacija, skatinanti nagrinėti itin aktualias temas, praplečia jaunų žmonių pasaulėžiūrą, ugdo emocinį raštingumą, skatina jauną žmogų įsigilinti, pajusti, perteikti istoriją. „Manau, tai skatina visokeriopą raštingumą“,- teigia R. Miškinienė, „Kino klubo“ vadovė. O „Kino klubo“ narys Pijus taip apibūdino savo patirtį: „Savo filmą kūriau iš intuicijos, mano dėmesį patraukė medžių vaizdas prie Anykščių bažnyčios. Nusprendžiau kurti filmą, kai snigo, man atrodė, jog šie medžiai girdi maldas, sklindančias iš bažnyčios vidaus. Medžiai, kaip ir žmonės, meldžiasi.“