Nenumaldomai artėjant vasarai ir egzaminų laikotarpiui, abiturientas Gražvydas iš IV g pristatė darbą „1 kūrinio galerijoje“. Gražvydas mėgsta būti paslaptingas, todėl, kaip draugai teigia, tai buvusi jiems tikra staigmena. Aišku viena, jis moka daug ką: rašyti, fotografuoti, filmuoti, šokti, groti, dainuoti, ir valgyt prireikus padarys,  išskyrus piešti. Taigi, niekas nenustebo, kad meninis darbas buvo atliktas pasitelkus fotografijos bei žodžio meną.  

Turbūt, ne kiekvienas iš karto suprato šį konceptualų ir itin aktualų kūrinį, tam reikia noro ir laiko. Laiko sustoti, susimąstyti, įsigilinti ir pabandyti pajusti subtilią estetiką ir perduodamą žinią. Juo labiau, jog dabartiniame skubančiame pasaulyje, kur svarbi išorė ne vidus, mažos detalės  laikomos nesvarbiomis.  Būtent,  Gražvydas, ir apčiuopė vieną iš tokių niuansų, moters ir vyro santykiuose. Jam svarbūs giluminiai dalykai, kuriuos galima tik intuityviai nujausti, tačiau jie kuria bei stiprina žmonių bendrus ryšius. Jų dėka, žmonės vienas kitą geriau supranta – nesvarbu, kad yra labai skirtingų prigimčių. Toks santykių modelis atėjęs iš ankstesnių laikų, kada žmonės rasdavo laiko vienas kitą suprasti, įsiklausyti. Galbūt, šių dienų standartais atrodo nevyriška būti jautriam, tačiau, mano manymu, Gražvydo darbas puikiai pasako, kad tik taip sukuriami tikri, atviri, nuoširdūs santykiai.

Inga Juodelytė