Paskaitos dalyvė Ramunė Šaltenienė - Antradienis, 25 lapkričio 2014
 

Lapkričio 20 d. Anykščių J. Biliūno gimnazijos aktų salėje vyko paskaita apie nepasiduodančią laikui, niekada neišeinančią iš mados klasiką. Paskaitą skaitė  Anykščių krašto pedagogams gerai pažįstama Vilniaus dailės akademijos Kostiumo katedros dėstytoja ir VU Tarptautinio verslo mokyklos dėstytoja Brigita Kupčikienė.                                                                                            Paskaitos pradžioje Anykščių švietimo pagalbos tarnybos direktorė Jolanta Bakšienė akcentavo, jog pedagogai domisi viskuo: kaip elgtis, kaip bendrauti ir, žinoma, kaip  tinkamai rengtis, todėl šios dienos viešnia – klasinio kostiumo specialistė Brigita Kupčikienė.

Klasikinio kostiumo istorija

„Aprangos abėcėlės paskaitą pradėsiu nuo klasikinio kostiumo istorijos. Klasikinis stilius atsirado 1931 metais. Anuomet madas diktavo ne moterys, o vyrai. Moteriškas dalykinio stiliaus garderobas yra perimtas iš vyrų. Laikui bėgant, kai moterys pradėjo siekti mokslo ir  karjeros, jų vaidmuo visuomenėje pakito. Atsirado poreikis moterims tinkamai apsirengti. Pagrindinis klasikinio stiliaus bruožas – tai saikingumas ir tradiciškumas, suderinant madingas tendencijas. Šio stiliaus laikosi pakankamai savimi pasitikintys žmonės, kurie nejaučia didesnio poreikio įrodyti aplinkiniams savo reikšmingumą, ypač per aprangą“, – sakė B. Kupčikienė.

Klasikinio stiliaus pagrindas – kostiumas. Švarkai, sijonai, marškiniai, palaidinės, suknelės sudaro moterišką dalykinį garderobą, kuris puikiai tinka pedagogams.  Pedagogo profesinės veiklos esmė – retransliuoti informaciją į aplinką ir perduoti žinias auditorijai. Todėl klasikinis dalykinis kostiumas yra neatsiejama pedagogo garderobo dalis.

Svarbiausia – audinio kokybė, spalva, kirpimo siluetas 

„Sakoma, kad gali gauti viską, jei esi tinkamai apsirengusi“, – juokavo lektorė ir pabrėžė, jog  svarbiausia pasirinkti geros medžiagos kostiumą. Geriausias pasirinkimas – natūralus pluoštas, vilna. Kokybiškas audinys leis kūnui kvėpuoti, o kostiumas „guls“ gražiau, atrodys „kaip nulietas“. „Perkant audinį kostiumui, atkreipkite dėmesį į verpalo storį mikronais. Kuo plonesnis verpalas, tuo šalia žodelio „super“ nurodomas didesnis skaičius. Kasdieniniam kostiumui tinkamiausia super 110 vilna“, – patarė kostiumo specialistė.

Klasikinio dalykinio kostiumo spalvų paletė neutrali. Mėlyna spalva – lyderė. Ji sudaro palankias sąlygas geriau įsisavinti informaciją, įsivyrauti draugiškiems santykiams. Pilka, asfalto spalva, žalsva – tai taip pat dalykinio garderobo aprangos spalvos. Juoda spalva yra daugiau proginė. Dienos metu ji „ištraukia“ veido spalvą. 

Lektorė kalbėjo, jog teisingai pasirinkti drabužiai padeda jaustis dalykiškai ir komfortiškai, todėl labai svarbus momentas – tinkamo dydžio parinkimas. Pasak B. Kupčikienės, per didelis kostiumas žmogų tupdo lyg „maišą“. 

„Tinkamas kostiumas turi neveržti ir neišryškinti kūno formų. Renkantis klasikines sukneles, visuomet atkreipkime dėmesį į savo figūrą. Vienoms tinka smėlio laikroduko forma, kitoms trapecijos forma, vientisa, marškinių tipo ir taip toliau. Dalykinio stiliaus garderobas formuojamas nuolat. Kokybiški klasikinio stiliaus drabužiai yra brangūs, tačiau jie tarnauja penkerius ir daugiau metų. Todėl spintos garderobą galima atnaujinti nors vienu kokybišku drabužiu, kuris padės interpretuoti kuriant dalykišką mokytojo įvaizdį. Dalykiniu kostiumėliu pasipuošusi moteris gali eiti į įvairias šventes, priėmimus. Tinka raudonos arba baltos spalvos švarkas, kuris bus išskirtinis. Geras pasirinkimas prie kostiumo – tai moteriški klasikiniai marškiniai, palaidinės. Itin stilinga pakartoti spalvas viename tone. Kuo drabužis arčiau kūno, tuo jis turi būti ryškesnis“, – kalbėjo lektorė. 

Dar vienas klasikinio stiliaus drabužis – bleizeris, jis tinka ir vyrams, ir moterims. Tamsiai mėlynos spalvos švarkas su uždėtinėmis kišenėmis ir metalinėmis sagomis – tai patogus ir niekada neišeinantis iš mados drabužis. „Kokybiški džinsai su bleizeriu įeina į klasikinį stilių“, – susidomėjusiems pedagogams aprangos subtilybes dėstė B.Kupčikienė.   

Klasikinio kostiumo specialistė Brigita Kupčikienė yra knygos „Vyro garderobas“ autorė. Lektorė bendradarbiauja su Lietuvos ambasadomis, dalyvauja tarptautiniuose mados renginiuose ir kuria kolekcijas individualiems užsakovams, mokykloms bei skaito paskaitas.                                                                          „Gebėjimas pasirinkti tinkamus drabužius ir mokėjimas juos vilkėti – tikras menas. Apranga – tai žmogaus įvaizdžio dalis. Tačiau bateliai, rankinės, diržai, papuošalai turi derėti prie aprangos stiliaus“,– paskaitos pabaigoje akcentavo specialistė. 

J. Biliūno gimnazijos direktorė Regina Drūsienė tądien vilkėjo mėlynos spalvos kostiumą. Brigita Kupčikienė mokyklos bendruomenę pagyrė už tai, jog mokymo įstaigoje dėvima uniforma bei pagyrė, kad puikiai pasirinkta spalva.

Paskaitos dalyvė Ramunė Šaltenienė - Penktadienis, 23 spalio 2015

 

Spalio 20 d. grupelė Anykščių J. Biliūno gimnazijos mokinių tėvelių dalyvavo Vilniuje vykusioje konferencijoje tėvams „Šiuolaikinė mokykla: ko reikia vaikams?“.

Konferencijoje savo mintimis ir įžvalgomis dalinosi Ugdymo plėtros  centro direktoriaus pavaduotojas Gražvydas KazakevičiusPranešėjas kalbėjo apie geros mokyklos koncepciją.

- Atsakyti į klausimą:  „Kas yra gera mokyklą?“  bandome visi. Kiekvienas sprendžiame pagal tai, ką vertiname, kas mums svarbiausia.  Nėra standarto, kuriuo vadovaujantis mokykla yra gera ar bloga. Tačiau visus žavi greitai kintanti, besikeičianti mokykla. Bet kaip to pasiekti?  Aišku tik viena-  šiame procese turi dalyvauti  mokytojai, mokiniai ir tėveliai. Ir kalbėti apie vaikus be vaikų nėra teisinga, reikia kalbėti su pačiais mokiniais. Dialogas, atvirumas, bendradarbiavimas, komunikacija su mokiniais pamokos metu daro juos atsakingus už mokymosi kokybę. Geriausias pažinimas vyksta per tyrimą. Ne tik informacijos padavimas reikalingas mokiniams, nes trumpalaikė atmintis neprilygsta ilgalaikėms vertybėms. Šiuolaikiniai  mokyklai tenka labai sudėtinga užduotis. Juk svarbi ne tik pamokoje sukurta palanki mokymuisi situacija, atradimai, suvokimas ar noriai mokosi vaikai, bet labai svarbūs ir mokslo rezultatai. Ne mažiau svarbu, kokia kaina rezultatai pasiekti ir mokinių patirtys gyvenimo mokykloje – atsakomybė, kūrybingumas, iniciatyva.

Psichologas Tomas Lagūnavičius kalbėjo apie tai kokį vaidmenį tėvai atlieka vaiko ugdyme, kiek jiems įdomu kaip sekasi vaikams.

- Tėvų gyvenimo scenarijus apsprendžia tai, kokia turi būti vaiko mokykla. Visi mes esame skirtingi, gyvenimo scenarijai taip pat labai įvairūs, tačiau visų poreikiai turi būti patenkinti. Mano manymu, gera mokykla  tai tarsi supermarketas, kuriame tėvai yra klientai, vaikai - vartotojai, o mokykla yra paslaugų tiekėja. Baziniai dalykai yra svarbiausi, tačiau visi kiti dalykai, poreikiai išplaukia iš pačios mokyklos bendruomenės. Bendradarbiaujant turime sutarti kokios mokyklos reikia mūsų vaikams. Tokiu būdu, aktyvūs nariai primeta savo gyvenimo scenarijų ir mokyklos koncepciją. Pasyvieji nesiskųskite paskui. Patys svarbiausi geros mokyklos kriterijai – tai mokyklos strategija, pamokos kokybė, auklėjimas, pateikiama informacija apie tai kas vyksta mokykloje visuomenei, naujų lėšų ir investicijų pritraukimas į mokyklą ir žinojimas kur mokykla išleido 2 proc. tėvų piniginių lėšų.                                                                                                                        Kalbant apie praktinius patarimus, lektorius atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai iš vaikų reikalaujame mokytis pamiršdami mokyti, kaip tai daryti.

Psichologė Eglė Gudelienė  skaitė paskaitą apie bendruomeniškumo svarbą ir įtaką vaiko formavimuisi.

- Bendruomenė, kaip ir šeima. Mokyklos bendruomenėje yra ne tik mokytojai, mokiniai, tačiau ir tėvai. Kokias turime patirtis, kiek įdedame pastangų, kokie mūsų santykiai su vaikais, kaip dažnai ir noriai tariamės tarpusavyje - tai lemia bendruomenės gyvenimo kokybę. Kai vaikai mato, kad jie rūpi tėvams ir mokytojams, ugdymo įstaigoje jie jaučiasi puikiai, yra motyvuoti gerai mokytis, būti atsakingais.

Konferencijos pabaigoje, apmąstymams ir namų darbams lektorė papasakojo istoriją:

Po didelės audros į jūros krantą buvo išmesta labai daug jūros žvaigždžių. Situacija regis be išeities. Tačiau, staiga vienas berniukas nusiėmė batus ir nusimovė kojines. Jis paėmė tris žvaigždes ir įmetė jas atgal į jūrą. Paskui dar kartą padarė tą patį. Matydami tai žmonės klausė, kam tu tai darai, juk neįmanoma jų visų išgelbėti, nes jų tiek daug ant kranto, o tu vienas nieko nepakeisi. O jis atsakė: „Juk aš pakeičiau gyvenimą kelioms žvaigždėms“.  

Taigi net ir maža iniciatyva gali pakeisti pasaulį, ar nors vieno vaiko, ar vienos klasės ar mokyklos pasaulį...

 

„Tikimės, kad dalyvavimas konferencijose, paskaitose paskatins tėvelius aktyviau įsitraukti į mokyklos bendruomenę, pasidalinti patirtimi,  ateiti į mokyklą pasikalbėti ir diskutuoti apie tai, kuo gi vieni kitiems galime padėti. Manome, kad po šio renginio mamos pakvies klasiokų bei kitose rajono ugdymo įstaigose besimokančių vaikų tėvus aktyviau dalyvauti geros mokyklos kūrimo procese. Kviečiame visas mamas ir tėvelius “, - kartu su mamomis klaususios paskaitą,  akcentavo  J. Biliūno gimnazijos direktorė Regina Drūsienė ir pavaduotoja ugdymui Rimutė Stanislavovienė.