Esu Kornelija Mikalajūnaitė, IVe klasės mokinė, fotografuoju nuo pat vaikystės. Būdama maža mergaitė jutau, jog privalau įamžinti savo šeimą, draugus, namus, visa, kas yra aplinkui. Dažnai fotografuodavau neprašydama leidimo, slapta, kartais nė pati nesuprasdavau, kodėl man reikia nufotografuoti kokį nors objektą, ir nors tada daugeliui šis mano pomėgis kėlė susierzinimą, dariau tai toliau. Fotografija man – gebėjimas pamatyti žmones ir daiktus savaip. Manau, kad kiekvienas savo fotografijomis kalbame ir apie patį save: jei fotografuosime tą patį objektą esant tai pačiai šviesai, vienodoms fotoaparatų galimybėms, vis tiek padarysime labai skirtingas fotografijas. Vienuoliktoje klasėje pradėjau lankyti mokytojo Alfredo Motiejūno fotografijos pamokas ir supratau, kad menas gali būti sukuriamas pastebint paprastą šaligatvio plytelę. Būdami kantrūs ir kruopštūs, fotografijos kompozicija, spalvomis galime papasakoti istorijas...