Šį savaitgalį Šilelio draugovės skautai ir savanoriai susirinko į mūsų gimnazijos bendrabutį – jau tapo tradicija kartu eiti Advento keliu. Tortas, žvakutės, dovanėlės ir ilgi pokalbiai, žaidimai... Šiais metais laužėme kalėdaitį ir dėkojome vieni kitiems už bendrystę, patirtis, patarimus, pagalbą, supratimą. Taip svarbu tikras, gyvas žodis, žiūrėjimas į akis ir šiltas apsikabinimas.
Ryte keliavome prie Liudiškių piliakalnio su gyvenviete. Piliakalnis įrengtas Šaltupio upelio dešiniajame krante, Aruodais vadinamo kalvų masyvo aukščiausioje kalvoje. Iš pietų piliakalnį juosia gili upelio griova, iš pietvakarių prieina aukštuma, nuo kurios piliakalnį skiria natūrali įduba, iš šiaurės vakarų - gili dauba, į šiaurę ir rytus tęsiasi aukštumos. Gyvenvietę tyrė Lietuvos istorijos institutas, vadovas Gintautas Zabiela. Padarius piliakalnio aikštelės rytinės dalies ir šlaito pjūvį, rastas iki 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika, moliu drėbtos medinės užtvaros, kurios vidinėje pusėje buvo akmenų grindinys, liekanos. Radinius saugo Anykščių muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirma puse. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu 2005 m. piliakalnis pripažintas valstybės saugomu.
Po žygio dar grįžome į bendrabutį, gėrėme arbatą, žaidėme stalo žaidimus. Supratau, kad mums visiems labai reikia širdingo bendravimo: lai prikrenta mums visiems į širdis kalėdinio stebuklo – kad ištisus metus, visą gyvenimą geri ir paslaugūs vieni kitiems būtume.