„Kokia iš tų eilėraščių nauda?/ Ir kam juos tie poetai nuolat kuria?“ – viename savo eilėraštyje klausia poetė Daiva Čepauskaitė. Šį klausimą Ic ir Id klasių gimnazistai pateikė ir poetui, žurnalistui Linui Bitvinskui, kuris maloniai sutiko su mokiniais pasikalbėti apie tai, ką reiškia kūryba ir kaip kiekvienas iš mūsų galime kūrybiškumą ugdytis. Džiugu, kad poetas atsinešė dar spaustuvės dažais kvepiančią savo eilėraščių knygą „Viena diena be skėčio“. Tai ypatinga knyga, kurioje šalia lietuviškų tekstų sudėti ir jų vertimai į prancūzų kalbą, o iliustracijas piešė Gvadelupoje (Prancūzijos užjūrio regionas) ir Anykščiuose gyvenantys žmonės.

Kaip sakė knygos autorius, nebūtina gyventi sostinėje, populiariame didmiestyje ar kurorte, kad galėtum kurti. Anykščiai yra ta vieta, kuriame gali pasireikšti žmogaus kūrybinės galios, jei tik jis nori kurti. Ir knyga „Viena diena be skėčio“  - puikiausias pavyzdys, kaip labai skirtinguose kraštuose gyvenantys žmonės iš esmės yra vienodi: panašiai jaučia, mato, girdi. Iliustracijas eilėraščiams piešė ne tik dailininkai Alvydas Latėnas, Ruti Russelli, bet ir Id klasės gimnazistės Emilija Šukytė, Odeta Pyragaitė, Kotryna Švelnytė bei Gvadelupoje gyvenantys vaikai. Eilėraščius į prancūzų kalbą vertė mokytoja Laima Juzėnienė ir buvusi biliūnietė Dalia Adomavičiūtė-Patard, dabar gyvenanti Paryžiuje.

Linas Bitvinskas žaismingai parodė, kaip atsiranda eilėraštis: parašė pirmą eilutę, o gimnazistai bandė rimuoti toliau. Ne taip jau paprasta eilėraščius kurti – tokią išvadą padarė mokiniai – juk ne tik surimuoti reikia, bet dar ir logiška mintis turi būti.

Susitikimą su poetu Linu Bitvinsku organizavo bibliotekininkė Renata Miškinienė, projekto „Prakalbinti tekstai“ sumanytoja, ir mokytoja Dalia Andriuškevičienė, kuri padėjo eilėraščius redaguoti.