Sekmadienį, sausio14d., grupelė gimnazijos mokytojų ir parlamento narių, kaip Gimnazijos bendruomenės atstovai, buvome pakviesti į popietę su Laisvės premijos laureate sese Nijole Sadūnaite. Popietė vyko Vilniuje, Valdovų rūmuose. Pirmiausia nuo 12.30 dalyvavome Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose už visus prisidėjusius prie Tėvynės laisvės. Renginyje Valdovų rūmuose dalyvavo labai daug žmonių, norinčių pagerbti N. Sadūnaitę. Popietę vedė aktorius G. Storpirštis. Kalbėjo prof. V. Lansbergis, dr. A. Navickas, kun. V. Lizdenis, skambėjo muzika ir dainos.

Mūsų misija- pasveikinti Nijolę Sadūnaitę gavus Laisvės premiją, nes sesė Nijolė 1945 -1955 m. mokėsi mūsų mokykloje, po to pasirinko vienuolės gyvenimo kelią. Gimnazijos bendruomenės vardu kalbėjo istorijos mokytojas Gintaras Ražanskas, dainavo pernai gimnaziją baigusi abiturientė Simona Cimbalistaitė. Žurnalas  „ Ateitis“ paprašė mūsų gimnazijos prezidentą Šarūną Grigonį perskaityti savo laišką, skirtą sesei Nijolei. Šarūnas papasakojo savo šeimos pažinties su N. Sadūnaite istoriją, pasidžiaugė jos asmenybės ir veiklos įtaka jaunimui. Ir Simona, ir Šarūnas  sulaukė gausių aplodismentų ir gražių susirinkusiųjų komplimentų, šiltų sesės Nijolės apkabinimų.

    Pati Laisvės premijos laureatė sesė Nijolė buvo linksma, žavėjosi visais , labai kuklinosi ir buvo labai lakoniška- vakarą ji baigė pačia trumpiausia kalba- Šv. Jono evangelisto žodžiais „ Liudykime visi apie šviesą!“

***

                                                                                                                                              2018-01-08  ,

                                                                                                                                      Anykščiai

    Gerbiamoji s. Nijole Sadūnaite,

                          

            rašau Jums šį laišką, nes sužinojęs, kad Jūs esate baigusi mūsų gimnaziją, aš susidomėjau Jūsų gyvenimo istorija ir Jūsų darbais. Sausio tryliktąją, mums visiems skaudžią, bet įkvepiančią dieną, Jums bus įteikta Laisvės premija už visus darbus, nuveiktus dėl Lietuvos ir mūsų visų laisvės. Jums, kaip ir partizanams, savanoriams,  kovojusiems už Lietuvos laisvę, jaučiu didelę pagarbą ir dėkingumą. Nors gyvenote ir dirbote gūdžiais sovietiniais laikais, Jūs, kaip ir visi žmonės, kurie mylėjo Lietuvą ir kovojo dėl jos, buvote lyg švieselė tamsiame miške. Tuometinė valdžia norėjo visas „švieseles“ užgesinti ir skleisti savo norimą „šviesą“. Buvo pažeidinėjamos žmonių teisės, niekas negalėjo skelbti valdžiai nepalankios nuomonės, bažnyčios buvo naudojamos ne pagal paskirtį, vyko katalikų persekiojimai ir diskriminacija. Bet Jūs netylėjote. Didžiausias Jūsų ir Jūsų bendražygių darbas -  „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidimas ir platinimas. Kartu su tikinčiaisiais slapta informavote likusį pasaulį, kas daroma su religija, žmogaus teisėmis po „geležine uždanga“. Nors buvote suimta, tardoma, ištremta į Sibirą, Jūs nepasidavėte, kovojote prieš blogį, melą, gynėte skriaudžiamuosius, stengėtės jiems padėti ir aukojotės dėl tiesos ir teisingumo.

        Prasidėjus Atgimimui, Jūs kartu su kitais patriotais dalyvavote pirmajame viešame mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kuriame buvo pasmerktas Ribentropo-Molotovo paktas. Po šio mitingo  tautos noras būti laisvai tik stiprėjo. Vyko mitingas po mitingo, vėliau Baltijos kelias, kol galiausiai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jūsų dėka dabar mes gyvename laisvoje, nepriklausomoje, demokratinėje Lietuvoje. Galime nebijoti ir drąsiai reikšti savo nuomonę, sakyti ir žinoti tiesą, mylėti Lietuvą, būti katalikais, keliauti po pasaulį. Ačiū už viską, ką padarėte dėl Lietuvos ir mūsų visų laisvės ir gerovės! Telydi Jus Viešpaties malonė!

                                                                                                                                                     Pagarbiai,

Daumantas Žąsinas

Ie klasės gimnazistas

Anykščių Jono Biliūno gimnazija

 

***

Gerbiamoji s. Nijole Sadūnaite,

            esu Šarūnas Grigonis, Jums artimos Anykščių Jono Biliūno gimnazijos vienuoliktokas ir prezidentas. Čia mokausi jau vienuolika metų, myliu savo mokyklą bei miestą ir didžiuojuosi būdamas anykštėnu. Rašau Jums, nes noriu papasakoti, ką Jūsų gyvenimo posūkiai ir išgyvenimai reiškia man, mano šeimai ir visai valstybei. Švęsdamas valstybės atkūrimo šimtmetį, norėčiau išsakyti, ką mums, jauniems žmonėms, reiškia laisvė ir gyvenimas mūsų gražioje šalyje.

            Jūsų gyvenimo įvykiai glaudžiai susiję ir su mano giminaičiais. Mano mama su sesėmis gyveno Savičiūnų kaime ir mokėsi Svėdasų mokykloje tuo metu, kai Jūs tarnavote Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ir katechizavote mano tetą Zitą. Taip susipažinote ir su mano močiute Julijona, kuri tapo ne tik gera Jūsų pažįstama, bet ir užtarėja. Po 1974m. rugpjūčio 27d. neteisėto teismo ir ištrėmimo į Mordoviją, mano močiutė Jūsų neužmiršo. Ir mano mama, ir močiutė Jums siuntė pačių megztas kojines, iškeptą, supjaustytą riekėmis ir sudžiovintą naminę duoną. Močiutė Julijona rašydavo laiškus, pasakojo Svėdasų krašto naujienas. Mano mamos šeima gavo ne tik Jūsų žinučių iš lagerio, tačiau ir siuntinių - iki šių dienų yra išlikęs žalias frotinis rankšluostis ir vilnonis megztinis. Mama Daiva, tuo metu buvusi vos septynerių, vis dar saugo Jūsų siųstą atviruką. Žvelgiant į jį, mažas paukštukas – vandeninis strazdas – man, šių dienų 17-mečiui, atveria simbolinę prasmę. Jis – kaip žmogus, mažas, beginklis, pažeidžiamas, tačiau kiek drąsos, išminties iš jo pareikalauja jo gyvenimo būdas: strazdas neria po vandeniu, po ledu, bėgioja tarp ledo properšų ieškodamas maisto. Grėsmė, pražūtis tyko paukštelio, bet noras išgyventi, auginti jauniklius teikia stiprybės, ugdo ištvermę ir išmoko įveikti sunkumus.Taigi, paukštelis man asocijuojasi su Jūsų gyvenimo iššūkiais.

Mama, nors ir buvo maža, bet ir šiandien prisimena tą dieną, kai Jūs apsilankėte močiutės namuose po ilgų metų, praleistų lageryje, ir iki vėlumos pasakojote apie KGB agentų tardymo būdus, apie kratas ir persekiojimus. Jūs mano giminaičiams perdavėte daugiau negu siuntinius ar laiškus – jūs suteikėte viltį, kad tokiai neteisybei ir žiaurumui ateis pabaiga. Jūsų žodžiai ir pasakojimai lieka gyvi mūsų giminėje ir man teikia įkvėpimo.

            Kai galvoju apie Lietuvą, aš visada įsivaizduoju ją tokią, kokia ji yra dabar - nepriklausomą, demokratišką valstybę, kuri suteikia neribotas galimybes mokytis, kurti, mąstyti, siekti tų tikslų, kurių noriu, o ne tų, kuriuos man „kažkas“ leidžia. Tačiau Jūsų visas gyvenimas rodo, kad taip buvo toli gražu ne visada. Tikėjimas Dievu, Lietuva, meile ir laisve Jums suteikė dvasinės stiprybės ir jėgų, kurių turėtų atrasti kiekvienas jaunas žmogus. Šiuo metu gyvendami modernioje, išsivysčiusioje valstybėje mes vis tiek atsigręžiame į praeitį ir į tokius žmones kaip Jūs. Savo taurumu, darbais ir bebaimiu tikėjimu Jūs skleidžiate stiprų pasididžiavimo savo tautybe jausmą - jis kviečia kurti ne tik sau, bet ir savo kraštui. Tą man nepriklausomybė ir reiškia – kai visi kartu galime prisidėti prie dar šaunesnės valstybės kūrimo, būti vieningi ir pasiekti neregėtas aukštumas. Tai suprasdami puoselėjame tokią Tėvynę, kurioje būtų gera visiems, ir pilietiškumas būtų prioritetinė, pamatinė vertybė.

            Dėkoju Jums už nuopelnus Lietuvai, skleidžiamą meilę, gėrį, idealizmą ir įkvėpimą visiems jauniems žmonėms, kurie, tikiu, būdami pilietiški, iniciatyvūs ir turėdami savo geresnės ateities viziją, Lietuvą gali paversti ta šalimi, kuria dar labiau didžiuotumėmės ir kurioje pasilikti, kurti savo gyvenimą būtų gera. Sveikinu su garbingu apdovanojimu, kurio Jūs nusipelnėte, ir linkiu daug sveikatos bei gražių, prasmingų akimirkų.

Pagarbiai,
Anykščių Jono Biliūno gimnazijos IIIe klasės mokinys
Šarūnas Grigonis

2018 01 09