Lapkričio 28- 29d. naujai susibūręs Anykščių J. Biliūno gimnazijos mišrus choras išvyko į savo pirmąją choro kūrybinę stovyklą Druskininkuose pasiruošti atrankoms į Pasaulio lietuvių dainų šventę. Šis kurortas  – M. K. Čiurlionio vaikystės miestas, todėl nemaža išvykos programos dalis buvo skirta susipažinti su šio menininko gyvenimu ir kūryba. Pirmoji stotelė – Vilnius. Išgėrę rytinę kavą senamiestyje nuskubėjome į M. K. Čiurlionio namus, įsikūrusius Savičiaus gatvėje. Mūsų tikslas buvo aplankyti vietą, kurioje gyveno mūsų genijus, ir padainuoti tris M. K. Čiurlionio harmonizuotas dainas, kurios yra įtrauktos į Dainų šventės repertuarą. Vos pravėrus šios jaukios kultūrinės erdvės duris, mus pasitiko žmogus, kurio tikrai nesitikėjau čia išvysti.

Buvau apstulbusi ir susijaudinusi. Palikę rūbinėje savo paltus pradėjome pažintį su viskuo, kas mus supo. Faktai, daiktai, paroda, pianinas, kuriuo, manoma, grojo pats Čiurlionis – viskas buvo įdomu, tačiau, vyras, įdomiai ir šiltai  pristatantis šią aplinką, buvo santūrus ir diskretiškas.  Galiausiai aš neiškenčiau ir paprašiau jo prisistatyti. Paprastai  žmogus, tyliai dirbantis ne tik savo, bet ir kitų, pagaliau savo šalies, labui yra kuklus, santūrus, subtilus. Todėl jam prisistatyti pavyko tik iš antro karto. Gimnazijos jaunimas aiktelėjo supratęs, kad prieš juos stovi, su jais bendrauja ir jiems fortepijonu skambina  pats M. K.Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas. Jis mums padovanojo pluoštą  savo prosenelio fortepijoninės kūrybos su įtaigiais komentarais bei neįkainojama erudicija ir šiluma. O aš džiaugiausi ne tik  pakylėta akimirka, bet ir mokiniais, kurie šią dovaną labai jautriai, dėmesingai ir su dėkingumu priėmė. Todėl Rokas ir skambino... Toliau pažintis su M. K. Čiurlioniu tęsėsi Druskininkuose. Aplankėme jo memorialinį muziejų. Vakare plušėjome prie Dainų šventės repertuaro. Kita diena prasidėjo skaniais pusryčiais „Dainavos“ sanatorijoje, kurioje ir buvome apsistoję, ir repeticija puikioje „Aušrinės“ salėje. Grįžtant į Anykščius mūsų laukė dar viena edukacinė programa Nacionaliniame Operos ir baleto teatre. Garsi operos solistė Sofija Jonaitytė veda puikias edukacines programas po teatro užkulisius. Mokiniai susipažino su visa „teatro virtuve“, t.y. tuo, ko negali pamatyti žiūrovas atėjęs į spektaklį. Mums atsivėrė dekoracijų dirbtuvės, siuvyklos, grimerinės, scena ir jos sudėtinga įranga, stebėjome japonės balerinos repeticiją ir daug visko, kas nematoma paprastam žiūrovui. Kaip ir priklauso teatre, spektaklio pertraukose geriamas karštas šokoladas, kuris garsėja visoje Lietuvoje savo tobulu skoniu. Mes jį gėrėme taip pat.... Man ši pirmoji kelionė su Jono Biliūno gimnazijos choristais buvo kaip tobulas Operos ir baleto teatro šokoladas. Ji buvo pilna malonių atradimų, muzikos, susiklausymo, įvairių jausmų ir dar kažko, kas žodžiais neužrašoma....

                Beje, Anykščių „Paukštuke – Pūgoje“ karštas šokoladas taip pat tobulas.....

                                                                            Eglė Vaiciekiūtytė