Nauji metai – nauji vėjai “1 kūrinio galerijoje”.  Žiemos šalčių nepabūgęs jaunas kūrėjas biliūniečius džiugina nauju kūrybiniu darbu. Šįkart drąsiai savo kūrybinius ieškojimus pristato Arnas Vaitkūnas, dvyliktokas, savitas, ramus bei ieškantis žmogus. Smagu tai, jog šis Arno piešinys – jautrus pustoniais, subtilus metaforomis, įtaigus dinamika bei įdomia kompozicija, nagrinėja itin aktualią jaunam žmogui temą. Pristatydama kūrėją, “1 kūrinio galerijos” kuratorė Renata Miškinienė sakė, jog “pristato jauno menininko, bet brandaus žmogaus darbą”. Mokytis dailės Arnas pradėjo visai neseniai, nedaug ir darbų dar nupiešė, bet… Arno, kaip žmogaus branda akivaizdi – savo kūriniu Arnas bando mums perteikti savo požiūrį į gėrio ir blogio santykį supančiame pasaulyje,  atskleidžia pasąmoninę žmogaus būtį, drąsiai vaizduoja visatos šaltinį, kuris “regi” viską… 

 Arnas apie save:

Daugelis kas mane pažįsta gerai, žino, kad nemėgstu rašyti apie save, nemėgstu  rašyti ir išviso, kartais net kalbėt nemėgstu.  Juk tylint ateina įvairiausių minčių. 

Mintis - tik pradinis taškas. Su gera mintimi galima matyti ir neblogą pabaigą.

Būna, žiûrėk, neturiu ką veikti.  Pasiimu lapą, pasileidžiu muziką, bet muziką ne kaip foną, bet kaip dalyką, draugą, padejėją , kaip "mąstymą vaizdais"(A. Kamiu). Sakoma, kokią muziką klausai - toks ir pats esi.

Gerai sakoma, nepriimkit tiesiogiai, juk užtenka klausyt kaip dainuoja paukščiai, čirškia žiogai, auga žolė...

Aš  pats girdėjau kaip auga žolė. Jei netikit, pabandykit, jei negirdit, vadinasi nenorit girdėt.

 Daug dalykų mums verčia būti vienokiais ar kitokiais. Ir vienoks ar kitoks žmogus privalo būti priimtas toks koks jis yra. Juk yra sakoma: "Neteisk kito, nes būsi pats teisiamas". Aš  su tuo sutinku, juk mes neturim teisės teisti aplinkinių, mes net supratimo neturim, dėl ko taip yra...

Aš nenoriu pasirodyti "mandras" vartodamas visokias citatas, aš net knygų neskaitau tiek kiek jų reiktų,

neruošiu namų darbų,  taip kaip reiktų ir nesu joks filosofas ir būti tokiu nenoriu. Tiesiog taip suvokiu pasaulį  ir taip jį matau.

Piešinys:

Taip, taip, bûtent, grybai, tie patys kur auga miške, tik čia - pateikti kiek kitokia forma ir su SUPER galiomis :D. šita idėja apsireiškė per istorijos pamoką mokytojui pasakojant apie sovietus.

Sovietai? Grybai? Kas per velnias?

Aš nenoriu pasakot, galiu tik pasakyt, kad grybai - sovietai, o drugiai - lietuviai.

Visa kita, prašom, įsivaizduokit patys, interpretuokit ką norit ir kaip norit, aš tik parodžiau tai, ką pamačiau pasiklydęs kosmose :D.

Ir jei jums reikės tiesioginio susisiekimo, mielai padėsiu...

Tikiuosi, jus pradžiugins mano grybai, viskas tik juoko forma, o formose slepiasi daug...