Antradienį, gegužės 21 d., „1 kūrinio galerijoje“ vyko jau paskutinis šį sezoną parodos atidarymas. Pavasario pievoje plazdenantis drugelis patraukia kiekvieno akį. Nejučia žvilgsniu palydime šią trapią, žaismingą ir laisvą būtybę. Kiek jausmų ir klausimų jo plazdėjimas mums kelia ...
Abiturientė Justina Čiapaitė, šiandien „1 kūrinio galerijoje“ paskleidė atvirumo, laisvės siekio ir harmonijos ilgesio jausmus.
Piešinio kompozicijos centre – drovios, pasisukusios, nuogos, iki juosmens plaukais prisidengusios merginos figūra. Plaukai tarsi širma slepia pusę merginos veido, lengvomis sruogomis krenta ant kūno, tarsi apgaubia ir saugo merginą. Tačiau skvarbi merginos akis leidžia suprasti, jog ją domina šis pasaulis. Tiksliai nupiešta širdis, ant kurios nutūpęs mažas drugelis, pasakoja mums apie merginos siekį širdyje slėpti didelį jausmą ir jau subrendusį norą jį paleisti.
Drugeliai plazdenantys šalia merginos, veržiasi iš paveikslo ribų skleisdami žinią, jog mes galime save pakeisti, įgyti drąsos, atsikratyti baimių, pasiryžti iššūkiams. Drugelių dulkės nugula ant merginos plaukų lengvai ir svajingai, suteikdamos veržimosi, paslaptingumo nuotaiką. O spalvotos dėmelės ant nosies, peties ir rankos tarsi svajingos tatuiruotės suteikia merginai nematerialaus grožio.
Meninio kūrinio kokybę galime nustatyti tik subjektyviais kriterijais, kūrinio paveikumas žiūrovui – vienas svarbiausių. Justinos piešinys skleidžia gerą emociją ir tai žiūrovai junta.
Justina apie save:
„užsimerk, įkvėpk, pajausk - skrisk.
išmokti skristi prireikia daug laiko.
baimė suklysti ir nuolatiniai bandymai sutilpti į savo pačios susikurtus rėmus. baimė išsiskirti iš minios ir būti pamatytai, tai galiausiai priveda prie užsisklendimo.
nuolatinės abejonės ir galvojimas „į priekį“. o kas, jei būčiau tiesiog čia ir dabar? ne vakar, ne rytoj. kas, jei pamėginčiau pajausti save šią akimirką?
taip, tai pasiekti yra labai sunku. bet tikiu, jog visi gali skraidyti. vieniems pasiseka greičiau, kitiems po truputį.
tereikia tuo patikėti. patikėti savimi. tikėti savo svajonėmis ir niekam neleisti jų griauti. leisti kvėpuoti ir niekada nesustoti. nelyginti savęs su niekuo kitu, nebent su pačiu savimi. daryti dalykus, kurie atrodo labiausiai neįtikėtini ir sunkiausiai įgyvendinami, nes tik taip pamažu augame, o kartu auga ir mūsų sparnai.
kodėl nuoga? kiekvienas iš mūsų turėtume būti atviri, tarsi nuogi, tikri - be jokio apsimetinėjimo.
svarbiausia yra išlikti savimi. savęs „nepamesti“.
kodėl drugeliai? jie, nors ir gyvena trumpą laiką, atrodo laimingi. o svarbiausia – laisvi.
pajusti laisvę linkiu visiems, o labiausiai SAU“.