Rudeniškai smagią spalio 17 dieną „1 kūrinio galerijos“  žiūrovai buvo nustebinti  -  III e klasės mokinė Kornelija Mikalajūnaitė atskleidė savos kūrybos uždangą, kviesdama kiekviename mūsų pažadinti vaiką.

Klasikine piešimo technika atliktas darbas nustebino savo įtaigumu bei atlikimo meistryste. Kompozicijos pagrindą sudaro mergaitės portretas, kuriame žiūrovo žvilgsnis krypsta į nepaprastai kruopščiai nupieštas išraiškingas akis. Jos perteikia mergaitės sielos gerumą, gebėjimą matyti ir atrasti, atvirumą bei meilę viskam kas ją supa.  Mergaitės veidas alsuoja tyrumu bei smalsumu,  nerūpestingai išsidraikę plaukai suteikia jai lengvumo, betarpiškumo  įspūdį. Ji tiki pasaulio gėriu ir grožiu, juk jos vaikystė prabėgo gamtos apsuptyje (žolynai) ir jaukiuose namuose (namelis ir medis). Ištiesta ranka ji siekia savo svajonės, kurią įkūnija skrajus drugelis. Tai tarsi iliuzija, kurios žmogus nenumaldomai siekia gyvenime.  Tik menkas vėjo gūsis ir... drugelis - svajonė taps nepasiekiami. Akimirkos grožis ir stebuklas, kurį įkūnijo Kornelijos piešinys.

Kornelija nepaprastai įdomi ir drąsi mergina, jos asmenybė skleidžia pozityvumo bangas aplinkiniams. Jos pačios vidinis vaikas tyras ir ieškantis. Susitikimas su Kornelija ir jos kūryba sužavėjo daugelį žiūrovų.

13-tus metus gyvuojanti „1 kūrinio galerija“ vienija Anykščių Jono Biliūno gimnazijos kūrybišką jaunimą, suteikdama jam galimybę pristatyti savo dabarties meną, o žiūrovams dovanodama meno pažinimo akimirkas.

Kornelija apie save:

„Kiekvienas savyje turime vaiką...

Vaiką, širdies kertelėje užsislėpusį už kampučio, vaiką, kurio dažnai nepastebime per kasdieninius rūpesčius, baimes ar nepasisekimus.

Kiekvienas savyje turime vaiką, kurį pamiršome nuo vaikystės, kai dar mus džiugino kiekvienas naujai atrastas dalykas. Išnyko ir jo buvimo ženklai: mūsų akių spindesys, krykštavimas, džiaugsmas, bebaimiškumas. Manau, kiekvienas savyje turime rasti šį vaiką, kuris siekdamas savo tikslo ir ieškodamas nuotykių, nebijo rizikuoti, nuklysti nuo namų ir įveikti kliūtis, kad pagautų taip trokštamą drugelį...“